Minėti Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių visų rajono mokyklų lituanistai su savo mokiniais susirinko į Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją. Bendras pamokas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinis būrelis rengia nebe pirmą kartą. Šįkart susiruošta į pakraštį, nes ir poetas buvo rajono pakraščio žmogus – kas, kad iš visai priešingos Lietuvos pusės.

Pamokai „Kartu atrandame Kristijoną Donelaitį“ visos mokyklos paruošė namų darbus: poeto kūrybos pristatymus. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos merginos šiuolaikišku šokiu pagal „Liūdnų slibinų“ dainuojamas „Pavasario linksmybes“ atskleidė, kaip „saulelė vėl atkopdama budina svietą“. Trečiokas V. Garšanovas, kartu su pirmoke S. Misiūte dirigavęs renginiui, dar padeklamavo ir Slunkiaus – vieno iš ryškiausių „Metų“ personažų – monologą.

Klasikinį „Vasaros darbų“ pristatymo būdą pasirinko N. Daugėliškio vidurinė mokykla. Ir būrų drabužiai, ir nagingai padirbti mediniai dalgiai, šakės bei grėbliai, netgi vežimaitis, į kurį darbštuoliai krovė tikrą šieną, dvelkte dvelkė autentika.

Dūkšto vidurinė mokykla „Rudenio gėrybes“ perteikė poetinės kompozicijos forma. Mokytoja S. Žiliukienė mokinių skaitomus šios dalies fragmentus gražiai susiejo su Donelaičio gyvenimo rudeniu, priminė  būrų dainiaus aktualumą.

Originaliai „Žiemos rūpesčius“ atskleidė Vidiškių gimnazija. Kai vyrai, tautiniais rūbais pasipuošę, gilinosi į Donelaičio tekstą, kompiuterinė pateiktis „Žiemos rūpesčiai prieš 300 metų ir dabar“ siūlė ieškoti tiesioginių sąsajų su dabartimi.

Veidmainius ir klastūnus demaskavo Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos perteikta pasakėčia „Lapės ir gandro čėsnis“. O Donelaičio kūrybos pristatymą užbaigė Ignalinos gimnazija, itin išradingai ir šiuolaikiškai interpretavusi „Pasaką apie šūdvabalį“.

Tačiau tuo užduotys nesibaigė. Pasirinkus gimnazijos muziejuje kokį nors eksponatą, reikėjo jį susieti su Donelaičio kūryba. Mokiniai pasirinko ratą, drobę, vyžas, grėblį, pjautuvą, pakulas ir  kūrybingai interpretavo.

Dar vienas renginio puslapis – „Iš koto verčiantys Donelaičio posakiai“ – vėl  leido pasireikšti mokinių kūrybiškumui. Vieni citavo ir komentavo aktualumo nepraradusius posakius, vidiškiečiai su gitara repavo Dočio vargus, o Ignalinos gimnazistai parodė, kad klasiko mintis galima perteikti ir hiphopo ritmu!

Paskutinė užduotis – „Metai“ kitomis kalbomis. Tuo pirmiausia pagerbėme mūsų rajono žmogų, pirmąjį „Metų“ vertėją į anglų kalbą – nuo Linkmenų, iš Stagalėnų kilusį Nadą Rastenį. Gyvendamas JAV, poemą jis išvertė 1938 m.

O Didžiasalio scenoje „Metai“ skambėjo vokiečių, anglų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, prancūzų, norvegų ir netgi japonų, turkų  bei  Krymo totorių kalbomis.

Renginyje dalyvavusi Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja R. Vilčinskienė pasidžiaugė mokinių išradingumu, padėkojo mokytojams, padėjusiems atrasti klasiko patrauklumą, ir visoms mokykloms įteikė PMMMC padėkos raštus. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktorė Elena Sekonienė taip pat įteikė gimnazijos padėkas ir kiekvienai mokyklai padovanojo knygelę „Lietuviškos mokyklos Tverečiaus krašte nuo lenkmečio iki mūsų dienų“.

Nors lauke tądien spaudė šaltis, o žvarba mušė šios žiemos rekordus, tarsi iliustruodama Donelaičio „Žiemos rūpesčius“, iš viso rajono susibėgusius mokinius ir mokytojus šildė susitelkimas, geranoriškumas ir salėje plevenusi kūrybinė ugnelė. Dar kartą įsitikinome, kad klasikos perskaitymo ir interpretavimo galimybės beribės, o kiekviena karta su ja atranda savąjį santykį.