Skip to content

Apie daugiabučių renovaciją kitu kampu

Lina RAGINYTĖ

Valdininkai, užsibrėžę ambicingus planus, ploja rankomis ir vieni kitus dabina laurais, o šalies gyventojai ir jų planų vykdytojai gūžčioja pečiais. Galiausiai, jau ir patirties turime nemažai, tad, ko gero, ir nuomonę kiekvienas turime savo. Tik štai tarp tų sprendimų ir laurų logikos vis tiek mažoka. Priimant vienokius ar kitokius sprendimus, koreguojant įstatymus, visada reikia įvertinti tai, kad jie bus taikomi Lietuvoje, „laisviems lietuviams“, o šie, kaip žinia, yra kraštutinumų žmonės: jei vagia – milijoną, jei nori pagąsdint – būtinai užmuš, ir neregėtai žiauriai, jei sukčiaus – niekaip neprikirpsi. Panašiai ir su renovacija: valdžia apeliuoja į pirkimų skaidrumą per CPO, o žmonės maldaute maldauja kokybės ir atsakomybės. Bet niekas jų negirdi… Kokybės juk skaičiais ir vaizdžiai besikeičiančiomis diagramomis nepavaizduosi, girdamasis žmonėms darbo rezultatais. Šįkart pristatome iškalbingą. „Verslo žiniose“ publikuotą straipsnį apie renovaciją kitu kampu ir su ja susijusias naujoves. Tų, kitų kampų, galima aptikti ir Ignalinos daugiabučių renovacijos darbuose.  

Aplinkos ministerija tikina, kad renovacijos traukinys išdidžiai dunda į priekį ir tikisi jau šį pavasarį išvysti pastolius prie maždaug 600 renovuojamų daugiabučių. Statybininkai kalba kur kas santūriau ir nurodo aibę problemų, kurios gali apkartinti ambicingus ministerijos planus.

Pati ministerija pripažįsta, kad Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) kataloge šiuo metu yra gerokai per mažai statybos įmonių, kurios galėtų imtis renovacijos projektų – vos 60. Statybininkų asociacijos skaičiavimais, Lietuvoje iš viso yra apie 1000 aktyviai statybų veiklą vykdančių bendrovių. Padėtį bandoma taisyti. Šiuo metu rengiamas naujas, ketvirtos redakcijos CPO katalogas, į kurį siekiama pritraukti daugiau įmonių. Iki kovo vidurio bus skelbiamas kvietimas, o birželį arba liepą turėtų pasirodyti ir naujas katalogas. Aukščiausi ministerijos pareigūnai aiškina, kad dabartiniame CPO kataloge tiek mažai bendrovių prisiregistravo, nes dalis įmonių tiesiog netikėjo renovacija, o kitos neatitiko reikalavimų.

„60 bendrovių yra tikrai per mažai. Todėl inicijavome naujo katalogo rengimą. Be to, pasitarėme su statybininkų asociacija ir paprašėme, kad CPO įvertintų perteklinius konkurso reikalavimus. Atsisakyta punkto, kuriame buvo nurodoma, kad konkurse gali dalyvauti tik tam tikrą pelno maržą pasiekiančios įmonės, peržiūrėti ISO sertifikatų reikalavimai“, – naujoves pristato Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė.

5 problemos

Šiuos pakeitimus pasiūlę statybininkai džiaugiasi, kad valdžia įsiklauso ir išgirsta verslą. Anot jų, reikalavimas, kad renovacijos projektuose norinčios dalyvauti įmonės pastarųjų 3 metų veiklos rezultatas nebūtų neigiamas, kai kurioms bendrovėms buvo per aukštas slenkstis. Mat nemaža dalis per krizę nukentėjusių kompanijų dar tik lipa iš finansų duobės. Todėl net ir stiprių, gerus kapitalo rodiklius turinčių ir į pelno kelią jau grįžusių įmonių 3 metų balansas vis dar gali būti neigiamas. O vos kelių tūkstančių litų minusas balanse iki šiol užkirsdavo kelią įmonėms dalyvauti renovacijoje.

Šis klausimas, regis, jau išspręstas. Tačiau Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, vardija ir aibę kitų problemų: „Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad darbų kainos, nurodytos jau parengtuose renovacijos projektuose, kai kuriuose regionuose yra per mažos. Statybininkai neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti už tokį mažą atlyginimą. Jeigu įmonė imasi minėtų darbų, ji yra priversta aukoti savo rezultatus, o pelno gali ir neuždirbti. Be to, renovacijos projektuose įmonės dažnai susiduria su naudos gavėjų, t. y. gyventojų, nepasitenkinimu. Šie nori, kad nebūtų dirbama savaitgaliais, dažnai reiškia pretenzijas, pageidavimus ir pan. Todėl verslas mieliau imasi darbų naujos statybos objektuose. Ministerija deda didžiules pastangas, kad renovacija nebuksuotų, daug konsultuojasi su mumis, bet vis dar yra gausybė problemų ir neatsakytų klausimų.“

Anot jo, neseniai išaiškėjo dar viena problema – kai kurių namų renovacijos projektai yra itin žemos kokybės. Esą juose pilna klaidų, kai kuriuose objektuose net neatitinka langų skaičius, nes projektai neprivalo būti vertinami ekspertų, o projektavimo įmonėms bei organizacijoms nebereikia atestuotis. Teigiama, kad tokių projektų ėmęsi statybininkai paprastai lieka kalti ir yra verčiami iš savo kišenės padengti klaidų taisymo išlaidas, nors nesąmonių projektuose prikeverzojo ne jie, o savivaldybių paskirtos renovavimą administruosiančios įstaigos arba jų pasamdyti projektuotojai.

„Ketvirta rimta problema, apie kurią iki šiol garsiai nekalbama, yra energinis efektyvumas. Dabar reikalaujama, kad renovuoto objekto šiluminės savybės atitiktų bent C kategorijos energinio efektyvumo kriterijus. Tačiau užmirštama pasakyti, kad pagal ES reikalavimus jau nuo kitų metų visi nauji ir renovuoti statiniai privalės atitikti A kategorijos reikalavimus. Taigi, dalis atnaujintų namų neatitiks ES nustatytų rodiklių“, – aiškina p. Gedvilas.

Daliaus Gedvilo teigimu, nemažoje dalyje projektų numatytos tik C kategorijos namo šiluminės charakteristikos, nes siekiant geresnių namo renovacijos kaina padidėtų bent 15 proc. O montuojant ir daugeliu atvejų privalomas rekuperacines sistemas, net ir daugiau.

„Reikia susitelkti ties investicinių projektų kokybe ir dar kartą apsvarstyti realias ribines kainas, nes už tas sumas, kurios dabar yra deklaruojamos, galima nusipirkti tik ateities problemų“, – reziumuoja LSA prezidentas.

Penktuoju renovacijos trukdžiu statybininkai įvardija darbuotojų stoką.„Visi žinome, kad daug jaunimo išvažiavo į užsienį. Bandome šią problemą spręsti. Tariamės su žemės ūkio mokyklomis, suteiksime ten besimokantiems galimybę atlikti pas mus praktiką. Galbūt vėliau priimsime juos į darbą“, – sako Alvydas Rudokas, statybų bendrovės „Dauniškis ir Ko“, renovavusios 20 daugiabučių Ignalinoje, direktorius.

Skaičiai įspūdingi

Ministerijos teigimu, šiuo metu yra suderintas 1341 investicijų projektas, 962 namų gyventojai susirinkimuose jau pritarė projektų įgyvendinimui, 542 namams (projektams) skirtas finansavimas, pradėti 388 rangos konkursai, o 220-yje objektų jau pradėti ir statybos rangos darbai.

„Galime sakyti, kad pastoliai prie namų jau tikrai stovės pavasarį, kai tik oras pasikeis. Duomenys atnaujinami kiekvieną savaitę, tai gal iki pavasario perkopsim ir 600, – prieš porą savaičių paskelbė Valentinas Mazuronis, aplinkos ministras. – Svarbiausia yra sutarti su žmonėmis, nes jie visi turi savo norus, dažnai atsiranda tokių, kuriems kas nors nepatinka. Bet manau, kad renovacijos traukinys išdidžiai dunda į priekį.“

VŽ rašė, kad 2013 m. vasarą pajudėjusiame pastatų renovacijos procese svarbiausi finansiniai taškai turėjo būti sudėti dar pernai – iki metų pabaigos turėjo būti sudaryta 0,5 mlrd. Lt vertės sutarčių. Tai būtina, norint, kad 516 mln. Lt JESSICA fondo lėšų, numatytų daugiabučiams renovuoti, iki 2015 m. pabaigos būtų išmokėta galutiniams naudos gavėjams – gyventojams, bendrijoms, daugiabučių valdytojams. Teigiama, kad šiuo metu finansiniams tarpininkams paskirstyta 95 proc. JESSICA fondo lėšų iš numatytų 227 mln. EUR (783 mln. Lt). Pasirašytų sutarčių ir finansinių tarpininkų paskolų komitetuose patvirtintų projektų suma siekia 145 mln. EUR (500 mln. Lt).

Reikia pripažinti, kad skaičiai tikrai įspūdingi. Juoba kad iki šiol, per 9 metus, pavyko renovuoti vos apie 500 daugiabučių visoje šalyje.

Tačiau, kaip teigia liaudies išmintis ir rodo praktika, neperšokus griovio, nereikėtų sakyti „op“. Be minėtų problemų, susijusių su statybos įmonėmis ir projektais, viešojoje erdvėje vis pasigirsta ir gyventojų nuogąstavimų, kad renovaciją atlikęs rangovas gali bankrutuoti, o garantinio laikotarpio draudimas yra pakibęs ore. Taigi nebus kas ištaiso broką ir gyventojams vėl teks leisti pinigus. Taip pat nerimaujama dėl darbų kokybės ir mažiausios kainos kriterijaus, naudojamų medžiagų ir pan.

Ministras atsakymo į šiuos klausimus neturi, tik pataria patiems gyventojams apsvarstyti ekonominio naudingumo kriterijų ir nesirinkti pigiausių medžiagų bei paslaugų: „Visi norime mokėti kaip už škodą, o važinėti su BMW, bet taip nebūna“.

Renovacija metų metus strigo dėl gyventojams numatytos prievolės skolintis iš bankų – ankstesnė Vyriausybė pasižadėjo kompensuoti pusę išlaidų, tačiau gyventojams toks pasiūlymas nebuvo patrauklus. Nauja tvarka, įsigaliojusi nuo praėjusių metų birželio 1 d., numato, kad gyventojai turės priimti tik du sprendimus: leisti daugiabutį renovuoti ir sutarti, kiek metų jie mokės už renovaciją. Pagal naująjį modelį reikiamus atnaujinti namus turės atrinkti Būsto energinio taupymo agentūra, bendradarbiaudama su savivaldybėmis. Patiems gyventojams nereikės imti banko paskolų, nes išlaidos už renovaciją bus susigrąžinamos per mokesčius už šildymą. Šis modelis pradėtas ir jau taikomas Ignalinoje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *