Gyventų Kristijonas Donelaitis šiais laikais – vieną savo „Metų“ skyrių tikrai pavadintų ne „Žiemos vargai“, o „Žiemos linksmybės“. Beje, mums „Pavasario linksmybės“ gali tapti „Pavasario vargais“, bet kol kas – linksminamės. Pašalome vieną mėnesį, o štai sniego kol kas dar nesulaukėme. Na, dar ne gegužė.

Jeigu kas šiemet nori turėti žiemos vargų – gali, kastuvą paėmęs, pabandyti daržą sukasti. Bet jeigu linkęs tikro pavasario laukti – belieka linksmybių ieškoti. Gal kur kitaip yra, bet pas mus Mažulonyse vienintelė linksmybė – televizorius. Taigi į Ignaliną linksmintis nelabai nuvažiuosi, o nuvažiavęs vakare turėsi pėstute kulniuoti, tad, kaip sakiau, didžiausias tokios žiemos draugas – televizorius.

Po viso to šlamšto, kurį, su retomis išimtimis, mums rodo komercinės, tai yra, brukančios mums tai, kas joms pigiau kainuoja, televizijos, nemaža dalis kurių, tarp kitko, dar ir tarnauja, o gal ir priklauso, mano nuomone, vienai labai konkrečiai – seksualinei – mažumai, šiek tiek gyvenimą praskaidrino Sočio žiemos olimpiada.

Apie Olimpiados atidarymą jau labai daug gražių žodžių girdėjome, ir per Rusijos televizijos kanalus, ir per savą žiniasklaidą.

Na, kad Rusijos televizijos savus giria – čia nieko nuostabaus, taip ir turėtų būti. Tai pas mus žurnalistai tik ir ieško progos, kaip saviškius apdergti, nesvarbu, sportininkas tai ar koks „atlikėjas“, ar kokios kitos profesijos atstovas. Tik politikus pasirinktinai dergia, pastebėjote? Bet čia irgi nieko nuostabaus nėra, nes „lietuviška“ komercinė televizija yra nepriklausoma, tai yra, priklauso užsieniečiams, – kas jiems ta Lietuva…

Gal Jums irgi visas Olimpiados atidarymas labai patiko, bet juk galiu pasakyti ir savo nuomonę? Tai va, manau, kad gražiai atrodė pirmasis Natašos Rostovos balius (pagal L. Tolstojaus, buvo toks rašytojas, „Karą ir taiką“), gražiai atrodė „Gulbių ežeras“, na, ir baigiamasis fejerverkas. Visa kita, švelniai tariant, atrodė „šiaip sau“, ypač man, dar gerai prisimenančiai atidaryme pašlovintus raudonų skarelių laikus. Pasakojant Rusijos istoriją, į Sibirą važiavę vagonai nebuvo parodyti. Na, bent jau nei Lenino, nei Stalino nebuvo.

Bet geriau apie linksmesnius dalykus. Štai per atidarymą buvo toks epizodas – mergaitės Liubovės sapnas (beje, mūsų nuostabūs komentatoriai išvertė, kad tai mergaitė, vardu Meilė). O patys rusai suskubo pajuokauti, kad tai buvo Rusijos premjero Vladimiro Medvedevo sapnas – mat šis kaip tik per Olimpiados atidarymą snustelėjo.

Galėčiau nebent pridurti, kad Rusijos premjerą taip nuvargino pokalbis su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi, bet nežinau, kada jie buvo susitikę – prieš Olimpiados atidarymą ar po jo. Parvažiuos – gal papasakos, kada ir apie ką šnekėjo, dėl ko nesusitarė.

Kaip ten bebūtų, dabar sporto mėgėjai turi ką žiūrėti. O komentatoriai jiems paaiškins, kas ten darosi. Kadangi patys komentatoriai supranta, kad kai kuriose sporto šakose jie nieko nesupranta (pavyzdžiui, nežino, kad slidininkai nuo tramplyno šokinėja, o ne per tramplyną, kaip mums sakė viena mūsų televizija), jie į pagalbą pasikvietė „atlikėjas“ – na, visas tas, kurios, pasak jų pačių, dainuoja papais. Apie sportą jos irgi nieko neišmano, bet užtat mums, kaip eidamas į Seimą sakė „eterio ryklys“ Arūnas Valinskas, bus linksma.

O ko mums daugiau reikia, teisingiau, ko mums iš „savų“ televizijų norėti? Džiaukimės žiemos linksmybėmis, nes pavasarį dar ir sniego, ir šalčio galima sulaukti.