„Dabar labiausiai Lietuvoje pasigendu lietuvių…“
Išaušo tokia diena, kai nebesupranti, žmogau, kas tu esi ir kur tu gyveni… Lietuva, lietuviai, tautiečiai, patriotai, meilė Tėvynei… Šie žodžiai įgavę jau visai kitokią reikšmę ir mūsų širdyse nebeskamba taip, kaip dar norėtume ir kaip kažkada, pirmą kartą su mokytoju Benediktu Jasiulioniu mokydamiesi Tautišką giesmę, tikėjome. Man regis, mes mylime tik įsivaizduojamą Lietuvą, kurios jau seniai nebėra.