Žiemos olimpiada Sočyje baigėsi. Sako, ten daug skandalų buvę, bet aš ten nebuvau ir jų nemačiau, todėl apie juos tegul rašo tie, kurie geriau žino.

Juo labiau kad skandalų ta proga pakankamai ir Lietuvoje buvo. Na, gal žiniasklaida apie tai mažiau rašo ir šneka. Ir tai nenuostabu, nes „prisidirbo“ šį kartą patys žurnalistai.

Nors net nežinau, ar tuos, kurie šnekėjo apie sporto varžybas, bandė jas komentuoti, galima vadinti žurnalistais. Buvusiais sportininkais jų irgi nelabai pavadinsi, nes tai, ką jie apie varžybas kalbėjo, išdavė, kad jie nežino, ką šneka. Ir čia jau nepasakysi: „Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino, ką sako“.

Gera pradžia buvo duota dar prieš prasidedant Olimpiadai, kai kažkokia žurnalistė per televiziją aiškino, kad slidininkai šokinėja per tramplyną. O paskui prasidėjo tokie nusišnekėjimai, kad geriausiai juos visus nusako anekdotinis komentatorius, pasakojantis apie biatlono varžybas: „Žiūrėkit, mūsiškis šautuvą turi!“

Neturėdami ką pasakyti apie varžybas, komentatoriai iš paskutiniųjų bandė juokauti. Kartais atrodė, kad komentuojamos ne sporto varžybos, o kokia nors „Juokis“, „Prajuokink mane“ ar panaši laida. Tik sporto komentatoriams prajuokinti žiūrovus sekėsi sunkiai. Na, ko vertas jau vien pajuokavimas apie Vytautą Strolią, kuris šliuožė įtampos iškreiptu veidu: girdi, ir vienas paskutinių baigdamas distanciją jis dar juokiasi.

Nuostabus buvo sumanymas pasikviesti komentatoriams į pagalbą visokias „žvaigždes“. Sakau tai be jokio pajuokavimo, nes kai kurie kviestiniai svečiai buvo priversti aiškinti etatiniams komentatoriams, sakysim, ledo rutulio taisykles.

Apie varžybų nutraukimą pačiu įdomiausiu metu, nes tuo metu pagal programą turi būti transliuojamos žinios, kalbėti neverta, nes varžybos buvo nutraukinėjamos ir be jokios programos, kai transliuotojai užsinorėdavo parodyti programą.

Beje, čia lietuviai galėtų pasimokyti iš latvių, kurie net transliuodami varžybų atidarymą sugebėjo parodyti jį visą, nes po reklamos transliacija buvo tęsiama nuo tos vietos, kurioje buvo nutraukta. O mūsiškiai jau čia pradėjo savo nusišnekėjimus, kai rusų režisierių Sergejų Eizenšteiną pavadino Einšteinu… Sakot, taip atsitiko todėl, kad komentatoriai nemokėjo rusų kalbos? Na, visų pirma jie nemokėjo kalbėti lietuviškai.

Kaimynų latvių transliacijos irgi buvo įvairesnės, o mūsiškiams kažkodėl atrodė, kad lietuviams įdomiausias sportas yra ledo ritulys.

Bet ar iš kaimynų mokysiesi? Juk mes geriau žinome, kaip reikia.

Dar pora žodžių apie reklamą, kuri ta pati buvo transliuojama ir mūsiškių, ir latvių. Net nežinau, kur žiūri mūsų teisėsaugininkai, kai per televiziją skatinama smurtauti, plėšikauti. Neturi gero benzininio pjūklo? Persirenk meška ir atimk pjūklą iš miško kirtėjo. Neturi pinigų? Apiplėšk aukso puodą laimėti siūlančius vikingus.

Kas stipresnis, kas įžūlesnis – tas ir laimingesnis. O po to dar stebimės, kad Lietuvoje apiplėšinėjami senukai. Taigi pasižiūrėkime, ką mums užsienis rekomenduoja – ogi tą patį.

Grįžtant prie sporto, belieka pasidžiaugti, kad olimpiados vyksta ne kasmet. Krepšinio komentatorių dar turime, o nusimano apie jį 150 nuošimčių Lietuvos gyventojų. Galinčių gana protingai pašnekėti apie futbolą irgi yra. O visa kita – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Jau nepažįstamų.