Sunku, kada užklumpa ligos, bet ne ką lengvesnės kančios ir esant finansinėms bėdoms: nuolatinis nerimas, įtampa, bemiegės naktys, depresija ir galiausiai – fizinis kūno negalavimas – liga. Šalyje klestinti bedarbystė ir net juokingai maži darbo užmokesčiai žmones pavertė piktais paniurėliais, net ir šviesioje drobėje matančius tik tamsius ratilus. Užvaldžiusi neviltis toliau sėja nepasitenkinimą, pavydą, apmaudą ir nenorą nieko suprasti. Reikia didžiulių pastangų ir tikėjimo, kad žmogus išsibrautų iš šio užburto rato. Nes kol neatsikratysim pavydo ir pykčio, tol neatsikratysim finansinių sunkumų.

MI išspausdinus straipsnį apie benamį Juozą Ketvirtį, redakciją pasiekė ignalinietės Jūratės laiškas, regis, pakurstytas daugiau pavydo, nei rimtų argumentų. Bet pabandysime atsakyti ir poniai Jūratei, ir kitiems, manantiems taip pat, kaip ir ji.

„Perskaičiau Jūsų straipsnį apie Juozą Ketvirtį (iš Ažušilės) ir pasidarė labai liūdna. Iškilo labai daug klausimų: kodėl? Kodėl? Kodėl?

Štai Jūs rašote, kad Juozas K. su sugyventine Maryte gauna soc. pašalpą po 350 Lt, o kodėl Ignalinoje gyvenant su sugyventiniu gauni tik 315 Lt (350 Lt pirmam šeimos nariui, o antram tik 80 proc., t .y. 280 Lt). Pas mus sugyventiniai yra šeima, o Vidiškėse, taip išeina, kad ne.

…Kodėl Ignalinos seniūnijoje dirba dvi darbuotojos (kai anksčiau puikiai susitvarkydavo ir maloniai sutikdavo viena Virginija), kurios sutinka su šypsena, o išlydi neretai su pašaipa, kad tu nieko nesuprati ir vis klausi. Bet baisu ir klausti, nes išgirsti tik atsakymą, kad dar nežino arba dar neaišku. Neretai būni ir apkalbėtas (pats apie save nežinai, bet apie prieš tave buvusį pasiklausai).

…Kodėl taip lengva tam Jūsų aprašytam Juozui? Jis mat gali prisidurti po 30–50 Lt per dieną  kaip rašot) ir jam nė motais. O kodėl mes, ignaliniečiai, negalim „prisidurti“? Juk dabar mus tikrins per mėnesį 2 kartus. Negalėsim nei žvejoti, nei uogauti, nei grybauti, nei tėvų išvažiuoti aplankyti, nei į polikliniką nueiti, nes turėsim visą laiką būti namuose ir laukti seniūnijos socialinių darbuotojų. Gal aš, gyvendama šalia ligoninės, susiruošiau į „Norfą“ ir kol suvaikščiosiu – užtruksiu pusę dienos. Tuo metu jos neras manęs namuose ir panaikins pašalpą, o juk aš nepijokauju.

Juk taip pabosta namuose sėdėti. Norisi išeiti į miestą, nebūtina ką nors pirkti (nelabai ką pripirksi iš pašalpos), o paprasčiausiai susitikti pažįstamą, pabendrauti.

Mano nuomone, nereikia „įkalint“ visų gaunančių pašalpas. Juk soc. darbuotojos puikiai pažįsta Ignalinos „pažibas“, tai tegul ten dažniau lankosi, kur po pašalpų vyksta orgijos (žymus namas netoli bažnyčios). Te nevaržo normalių žmonių gyvenimų, kurie bijo koją iš namų kelt, nes praras pašalpas.

Norėjau pasidalinti mintimis (ne vien savo), todėl savo laišku patrukdžiau Jus. Bet gal ir neveltui parašiau? Gal pasidomėsite ir parašysite apie ignaliniečių bedarbių gyvenimą.

Su pagarba Jūratė“.

Komentaras

Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina:

– Abstrakčių komentarų apie abstrakčius kažkieno pamąstymus tikrai nebus. Yra problema, reiškia yra ir konkretus žmogus, susidūręs su ja, ir kiekvieną konkrečią problemą nagrinėjame ir svarstome iš esmės. Aš negaliu kalbėti už visus ir apie visus, nes kiekvienu atveju gali paaiškėti vienokia ar kitokia detalė, lemianti vieną ar kitą sprendimą. Socialinės pašalpos skyrimo įstatyme yra daug punktų, kuriuos įvertinus gaunamas galutinis sprendimas. Tai nėra lyg daugybos lentelė 2 x 2 = 4 ir ne kitaip. O kas dėl bendrų nuostatų, tai pasikeitus įstatymui nuo liepos mėn., pasikeitė ir soc. pašalpų skyrimo tvarka. Kiekvienoje seniūnijoje seniūnai yra paskyrę, o administracijos direktorius patvirtinęs, komisiją, kuri sprendžia visus su pašalpų skyrimu susijusius klausimus. Tokiai komisijai priklauso ir socialiniai darbuotojai, patys seniūnai, seniūnaičiai, apylinkės inspektoriai ir kt. Jei žmogus nepatenkintas šios komisijos sprendimu, gali kreiptis į mus (Ignalinos skyrių) ir bandysime problemą spręsti kartu. Dar norėčiau pasakyti, kad pašalpos dydis visiems rajono gyventojams yra vienodas (350 Lt, antram šeimos nariui – 280 Lt, o trečiam ir visiems kitiems – 245 Lt). Socialiniai darbuotojai turi teisę ir net privalo apsilankyti pas pašalpos prašytoją namuose ir patikrinti jo buitį. Tuos, kurie palieka kontaktinius telefonus, darbuotojai informuoja ateidami, o tie, kurie slepia savo telefono numerį, lanko neperspėję. Yra atvejų, kad darbuotojai net tris kartus ėjo pas tą patį žmogų ir nepateko, yra atvejų, kad žmogus, būdamas namuose, kelis kartus specialiai neįsileido darbuotojų į namus, yra atvejų, kad atėjus laikui atidirbti už pašalpą, žmonės ima ir reguliariai suserga.

Tiesą pasakius, aš nematau tragedijos, kad žmogus padėdamas kaimynui pakapoti malkų ar kokius akmenis parinkti buvo pavaišintas pietumis ir gavo litą kitą kaip padėką už padėtus nudirbti darbus. Netoleruotina, kada žmogus gauna pašalpą kaip bedarbis, o iš tiesų dirba ir gauna normalų atlyginimą tik vokelyje, nemokėdamas mokesčių. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko miško darbininkų gretose.

Ką gi…

Išklausius abi nuomones, susidarė įspūdis, kad ponia Jūratė šiek tiek sutirštino spalvas, rašydama apie „įkalinimą“ namuose. Tokių dalykų nėra ir niekas nieko neįkalina. Socialiniai darbuotojai perspėja žmogų, kada pas jį užsuks. Manau, nėra čia nieko blogo ir gėdingo. Kitas dalykas dėl „prisidūrimo“ iš šalies. Gyvenimas kaime nuo miesto skiriasi iš esmės. Ir darbelių, už kuriuos galima „prisidurti“, kaime yra apstu (vienam kiaulę paskersti, kitam malkas pakapoti, trečiam daržą paravėti, ketvirtam šulinį išvalyti ar arkliuku dirvą suarti ir t. t.), bet juk dėl to pykti nereikia. Ponas Juozas dėl to ir išvažiavo iš miesto, kad galėtų „prisidurti“, o ne sėdėti lyg kalėjime įkalintas tarp keturių sienų.

Ignalinos seniūnijoje dirba dvi jaunos, atitinkamus mokslus baigusios specialistės. Viena jų – socialinė darbuotoja, kita – socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. Po dvi darbuotojas dirba visose seniūnijose. Na, o ignaliniečiams tikrai reikėtų tik džiaugtis, kad atėjo jauni, kvalifikuoti, kitokio požiūrio ir mąstymo specialistai, turbūt kur kas geriau galintys padėti spręsti visas iškilusias problemas. Gaivus vėjas su naujomis jėgomis ir idėjomis dar niekam nepakenkė, o išjudint iš sąstingio ir apdujimo tai tikrai gali. Kaip jau kartą minėjau, kokia nors seniūnų rotacija, ar kas nors panašaus, tikrai atneštų gražių ir perspektyvių pokyčių. Pasitemptų ir patys seniūnai naujoje seniūnijoje, pasitemptų ir kiti seniūnijų darbuotojai prie naujų seniūnų, ir patys gyventojai…