Net tik MI, bet jau ir ignaliniečiai įgijo pagreitį ir patirties bendrauti su UAB Ignalinos butų ūkiu. Vieni kitus perprato, išsiaiškino taktiką, norus ir galimybes, todėl ir bendravimas perėjo į visai kitokį lygmenį. Žiniasklaida su Butų ūkiu susirašinėja el. paštu, o štai gyventojai, nors ir sunerimę, merkia akį sakydami: „Perpratom ir priėmėm Būtų ūkio žaidimo taisykles“. Užsukime į vieną iš renovuojamų namų, esančių priešais miesto katilinę (Vasario 16-osios g. 52), kur mus pakvietė ponas Rimas CICĖNAS.
Šis namas jau pradėtas renovuoti, bet žmonės kraipo galvas ir nesupranta, kodėl taikomi dvigubi standartai. „Prasidėjo renovacija. Šiaip taip viską suderinom, sutarėm, o dabar pradėjo lįsti ylos iš maišo. Mūsų namas yra aštuonbutis. Vieno buto žmonės dar prieš renovaciją įstiklino balkoną su stumdomo mechanizmo langais. Darant projektą kiti gyventojai nesutiko dėti tokių langų, nes, mūsų manymu, jie nepraktiški: kaupiasi vanduo ir paskui – drėgmė. Taigi, visų kitų balkonų langai bus varstomi ir, kaip paaiškėjo, bus žemesni bei siauresni (plastikas užims daugiau vietos nei stiklas). Nemanau, kad tai yra gerai ir atitinka tuos standartus. Jau dabar aiškiai aukštis skiriasi kone 10 cm, o kaip paskui viskas atrodys? Juk ne po 10 Lt metamės remontui, o keturias dešimtis tūkstančių, tai kažkaip jau ir kokybės bei preciziškumo norėtųsi už tokią kainą. Buvo apie tai kalbėta ir su ponu Aleksandru Dolgovu, bet jis konkretaus atsakymo mums dar nedavė. Kita vertus, mūsų manymu, nėra ką čia svarstyti. Jei visur vienoda, tai visur vienoda. Kai mes to paties A. Dolgovo paklausėme, ar nebūtų galima daryti taupiau ir balkonų vidų apšildyti ne 10, o 5 cm storio šiltinimo medžiaga, mums buvo pasakyta, kad pagal standartus griežtai negalima. Turi būti taip ir ne kitaip. Tai, vadinasi, vienoje vietoje standartai yra, o kitoje jau galima nukrypti nuo standartų. Kaip gi taip?“, – svarsto ponas Rimas.
Na, kaip namas atrodys su dviejų modelių langais – pasakyti sunku. Gal ir gerai, o gal ir nelabai. Ponas A. Dolgovas šitoje situacijoje pabrėžia kitus akcentus – žmonių padarytas investicijas.
„Mes neatėjom griauti ir gadinti. Žmonės investavę didelius pinigus, todėl reikia kaip įmanoma daugiau išsaugoti to, kas padaryta, o ne gadinti ir ardyti. Taip neteisinga. Mes paliekame tą balkoną. Bendram fasado vaizdui didelės žalos nebus padaryta, kadangi aukščio skirtumas tebus apie 5 cm. Viskas suderinta su architektu. Toks leidimas gautas, darbai patvirtinti“, – sako ponas A. Dolgovas, Ignalinos butų ūkio vyr. inžinierius.
Pamąstymui
Kartą teko neoficialioje aplinkoje bendrauti su įdomiai mąstančiu, praktišku inžinieriumi, gyvenančiu jau renovuotame name. Labai patiko logiškas ir, mano manymu, protingas bei įžvalgus žmogaus mąstymas. Daug žmonių teigia, kad renovacija – per brangus dalykas, kad neapsimoka ir t. t. Pašnekovo manymu, renovacija, kaip tokia, yra reikalinga, nors toks modelis, koks mums siūlomas, tikrai per brangus, bet pasvarstykime, kokią turime išeitį. Apie remonto darbus, kada susimeta gyventojai ir bando palipdyti stogą ir panašiai, tai net nekalbama, nes tai ne remontas ir ne renovacija, o pinigų išmetimas. O jei kalbėt apie rimtą renovaciją, bet su mažesnėmis sąnaudomis, naudojant tinkamas technologijas, tada, aišku, reikia kurti namo bendriją ir vienam iš gyventojų kokiems dvejiems metams išeiti iš darbo ir užsiimti projekto administravimu (iš pradžių parengimas, po to viešieji pirkimai, darbų vykdymas ir t. t.). Tada bus, aišku, pigiau, bet klausimas – kas aukosis? Viena vertus, reikia ir nemažai išmanyti, imantis tokių projektų, kita vertus, vargu ar viską padaręs įtiksi visiems kaimynams – juk vis tiek kažkam bus blogai.
Autorės nuotr.
Kol kas labai didelio skirtumo tarp balkonų nematyti, bet sunku prognozuoti, kas bus paskui.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!