Skip to content

Ginčas dėl „švaraus“ vandens

MI informacija

Prieš keletą metų buvo labai popopuliari „paslauga“ – įvairių priemaišų „šalinimas“ iš geriamojo vandens. O ir dabar retkarčiais informacijos priemonėse pasirodo pranešimų, kad buvo atvykę pas gyventojus įvairių bendrovių atstovai ir patikliems gyventojams „akivaizdžiai“ demonstruodavo, kaip jie žaloja savo sveikatą, gerdami iš centrinės vandens tiekimo sistemos gaunamą vandenį. Juk žmogus nebus sau priešas ir nepagailės keliasdešimt litų sveikatos būklei pagerinti. Aš ne prieš tai, bet, papasakodamas atvejį iš advokato praktikos, gyventojus noriu įspėti atidžiau rinktis taip aktyviai (o kartais ir agresyviai) reklamuojamas prekes bei paslaugas.

Į mane kreipėsi Birštono gyventoja (pavadinkime ją Daiva), nes, pasinaudojant jos patiklumu, kai kuriomis manipuliacijomis su iš čiaupų jos bute tekančiu vandeniu ir jai nesuprantamais prietaisais, ji pasirašė sutartį sumontuoti jos bute įrenginį, kuris išvalytų vandenį. Žinant, kad Birštono miesto gyventojams geriamą vandenį tiekia AB „Birštono vandenvietė“, kuri užtikrina tinkamą tiekiamo vandens kokybę sanitarijos normų lygmenyje, – kilo abejonės dėl sudarytos sutarties tikslingumo (teisėtumo problema pirmo pokalbio metu dar nebuvo svarstoma). Tačiau iš sutarties teksto buvo matyti, kad ji sudaryta ne kokių nors šarlatanų, o rimtos firmos UAB „Ekologiški vandenys“, kurios pasisakymai per masines informavimo priemones, reklamą, mirgėte mirgėjo apie blogą geriamo vandens kokybę, taip pat ir tiekiamo centralizuotai, Lietuvoje bei to šalinimo būdus. Todėl ir mano klientė, ir aš netikėjome, kad oficiali firma, sudarydama sutartis, gali žmonių patiklumą panaudoti savo naudai.

Klientė pasakojo, kad pas ją atvykę tvarkingai atrodantys ir savo darbą išmanantys vaikinai jai, turinčiai regėjimo bei kitų sveikatos problemų, čia pat buto virtuvėje, iš vandens čiaupo įsileidę vandens į mėgintuvėlį ir pajungę prietaisą, „akivaizdžiai pademonstravo“, kokį baisiai nešvarų vandenį ji vartojanti maistui ir kaip tuo save nuodijanti. Stikliniame inde, į kurį buvo prileista vandens iš čiaupo kaip virtuvėje, taip ir vonioje, atvykėlių pajungtame prie kažkokių prietaisų, vanduo pakeitė spalvą, iškrito nuosėdos, atsirado nemalonus kvapas. Buvo akivaizdu, kad jo negalima naudoti maistui. Todėl Daiva ir sutiko, kad pas ją butų sumontuotas prietaisas, nukenksminantis visus vandens nešvarumus. Sumontavus tą prietaisą, jai buvo duota pasirašyti sutartį. Neįsigilinusi į jos esmę, neperskaičiusi teksto, kuris buvo surašytas tokiomis mažomis raidelėmis, kad ne tik regėjimo negalią turinti Daiva, bet ir gerai regintis asmuo be padidinamojo stiklo neįskaitytų, – pasirašė. Jai buvo paaiškinta, kad prietaisas pabus keletą savaičių ir jeigu Daivai nepatiks – bus išmontuotas.

Tačiau tekste buvo parašyta visai kas kita: Daiva įrangą vandeniui „valyti“ įsigijo išsimokėtinai, o už įrenginį, jo sumontavimą bei priežiūrą privalo per keletą metų sumokėti 4529 Lt. Tik išstudijavus visą sutarties tekstą bei įstatymus, paaiškėjo: UAB „Ekologiški vandenys“ pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties, kuri sudaroma ne specialiai prekybai skirtoje vietoje, o pirkėjo namuose (ar kitoje vietoje), sudarymo taisykles (Civilinio Kodekso 6.357str.).

Šiame įstatyme numatyta, kad pirkėjas, įgijęs daiktą ne prekybai skirtose vietose (prekybos įstaigose, biuruose ir t. t.), turi teisę nutraukti Sutartį per septynias dienas nuo dokumento apie daikto pateikimą pirkėjui dienos. Jeigu toks dokumentas nebuvo įteiktas – per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Tik pasinaudojant šią įstatymo norma, kaip Prienų rajono apylinkės teismas, taip ir Kauno apygardos teismas pripažino, kad Daivos reikalavimas nutraukti jos namuose sudarytą sutartį buvo pagrįstas. Teismas pripažino, kad sutartis nutraukta vienašališku Daivos reikalavimu nepažeidžiant tokios rūšies sutarčių nutraukimo tvarkos (CK 6. 217 str. 2 d. 1 p. ir 6.218 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi Daivos pareiškimą, pripažino, kad sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir ji naikintina. Tačiau šios Tarnybos sprendimas UAB „Ekologiški vandenys“ neįtikino ir ji jo nevykdė, nes Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimai tokios rūšies ginčuose yra rekomendacinio pobūdžio. O, be to, UAB „Ekologiški vandenys“ buvo UAB „Snoro lizingas“ viena iš įmonių. Todėl tikėdama savo tuo metu neišsenkamomis finansinėmis galiomis, UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą reikalaudamas iš Daivos priteisti 4529,84 Lt už vandens valymo prietaiso naudojimą, jo įrengimą bei 5 proc. metinių palūkanų iki galutinio atsiskaitymo memento. Taigi Daivai teko bylinėtis jau su UAB „Snoro lizingas“, o jos namuose vandens valymo aparatą montavusi įmonė tebuvo šioje byloje tik trečiasis asmuo.

Po ilgo bylinėjimosi teisybė vis tik nugalėjo. Daivos teisės teisme buvo apgintos. Tačiau kas gali pasakyti, kiek nemigo naktų teko išgyventi Daivai dėl nesąžiningų, kad ir gražiai apsirėdžiusių ir solidžios firmos vardu veikiančių, vyrukų veiksmų. Juk moteriai, gyvenančiai iš pensijos, 4529 Lt bei penki procentai metinių palūkanų nuo skolos sumos vertės, kaip to reikalavo ieškovas UAB „Snoro lizingas“, – dideli pinigai.

Rašydamas apie šį faktą dar kartą noriu įspėti skaitytojus: nepasiduokit bet kokiems, kad ir solidžiai atrodančių asmenų, įtikinėjimams apie jų rūpinimąsi Jūsų sveikata, gerove ir pan. Šiais laikais būtina įsigilinti į kiekvieno Jūsų pasirašomo dokumento esmę. Nes nežinia, ar savo paslaugas siūlantis asmuo nesivadovauja sena patarle – „Apgauk artimą, nes artimas apgaus tave ir džiūgaus“.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *