Sakoma, saugokis – ir Dievas padės. Penktadienį rašėme apie gaisrą, kilusį Vidiškių miestelyje, Draugystės gatvėje, gyvenamajame name, kuriame gyveno Ona Misiūnienė ir jos dukra Ilona su dviem vaikais. Tada gan dviprasmiškai nuskambėjo gaisro priežastis – dujinių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Ir vis dėlto…

Sekmadienio popietę sulaukėme skambučio iš vieno labai malonaus pono iš Linkmenų seniūnijos. Šis be užuolankų išrėžė: „Galvokite ką norite, bet pasakysiu Jums tiesiai šviesiai – kiekvienam reikia dirbti savo darbą: batsiuviui – batus siūti, gydytojui – gydyti, mokytojui – mokyti, o vairuotojui – vairuoti. Imtis kažkokių remonto darbų, ypač su tokiu pavojingu įrenginiu, kaip dujų balionas – ne juokai. O kad ne juokai – tai ir nelaimė apie tai byloja. Supleškėjo namai ir baigta. Reikia kelis kartus pergalvoti ir įvertinti visas pasekmes, o tik paskui imtis kažkokių veiksmų“.

Panašiai mąsto ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Tomas Raketis. „Penktadienį dar kartą buvome susitikę su nukentėjusiaisiais iš Vidiškių. Dar kartą viską išsiaiškinome, aptarėme ir suderinome. Galutinė gaisro priežastis – dujinių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Žmonės sutiko su šia priežastimi ir pasirašė dokumentus. O jau visi kiti reikalai su dujininkais ir jų atsakomybė – ne mūsų. Su jais aiškinsis patys savininkai. Mūsų darbas atliktas ir baigtas“, – teigė T. Raketis.

Apie dujų balionus ir jų eksploatavimą

Nors Ignalina – mažas rajonas, bet ir jį „dujininkai“ sugebėjo suskirstyti į kone dešimtį „gabalų“. Žmonės, kurie naudojasi dujų balionais, jais pasirūpina patys, tik klausimas – kaip? Galima rinktis vieną iš dviejų variantų: tapti pažeidėju ir nukentėti finansiškai gaunant baudą, arba rizikuoti. Rizikos amplitudė iškalbinga – nuo kelių dešimčių litų iki viso užgyvento turto ar net gyvybės.

Rajone kone tvirčiausiai ir, regis, patikimiausiai laikosi AB „Suskystintos dujos“, Ignalinos – Švenčionių dujų ūkis. Šios įmonės degalinėje Geležinkelio g., važiuojant link Dūkšto, prekiaujama tik dujomis. Pasak šaltkalvio Sergejaus, jie nėra atsakingi už tai, kokiu būdu žmonės gabenasi dujas. „Gali vežtis automobilyje, dviračiu, karučiais ar neštis ant pečių. Tai – žmonių reikalas. Jie atsakingi patys už save, o ne mes. Parduodami dujas, išduodame kasos čekį, kuris yra pagrindinis įrodymas, kad dujos pirktos čia ir ,esant baliono gedimui, mes be jokių kalbų, pateikus čekį, keičiame sugedusį balioną kitu. Kitas dalykas – avarinis gedimas. Atsitikus kažkokiai avarinei situacijai, mūsų įmonės darbuotojai vyksta tik pas tuos žmones ir padeda tik tiems, kurie dujas pirkę būtent mūsų degalinėje, o ne kažkur kitur. Dujų balionais prekiauja dauguma degalinių ir net kažkokios įmonės, kurių darbuotojai balionus atveža net į namus, bet nei viena iš jų nėra su mūsų Avarine tarnyba sudariusi sutarties, kad gedimo atveju padėtume jų klientams, o patys tokių paslaugų neteikia“, – teigia pašnekovas.

Dabar juk dujų balioną galima įsigyti beveik visose degalinėse, o trečiadieniais ir penktadieniais net po kaimus iki pat namų atvažiuoja automobiliai, siūlantys pirkti dujas, tik bėda ta, kad tokiu būdu įsigijus dujas, vargu ar paskui sulauksi pagalbos. Jei balioną pirkai iš pravažiuojančio automobilio ir jis sugedęs – kaltink save. Jei pats parsivežei (išvengęs Kelių policijos patrulių patikrinimo ir baudos) sugedusį balioną, gali rizikuoti ir važiuoti jo pasikeisti, nes degalinėse, pateikus čekį, jį keičia. Tai bent mįslė! O ką daryti žmogui, kuris nenori būti pažeidėju, nenori kvailai rizikuoti savo turtu ir sveikata? Tai kažin, kas turėtų pasirūpinti elementaria tvarka ir taisyklėmis, užuot ieškojus priešų ten, kur jų nėra, ar užsiiminėti provokacijomis.

Užsižaidė mūsų aukščiausios valdžios ponai!