Praėjusį penktadienį į Ignalinos krašto muziejus pakvietė susipažinti su naujai įrengta etnografinės ir tradicinės žvejybos ekspozicija, kurios tikslas – skleisti novatoriškas senovinės žvejybos idėjas mūsų krašte, parengtas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos Ignalinos žuvininkystės vietos veiklos grupės ir kitas programas bei priemones, įprasmintas originaliame makete bei lankstinuke „Etnografinė ir tradicinė žvejyba seniau ir dabar Aukštaitijos krašte“.

Šios ekspozicijos pristatymą pradėjusi kūrybinga krašto muziejaus darbuotoja Marija Kirkienė pakvietė šią garbingą misiją atlikti į svečius atvykusį buvusį miškų ministrą ir tautinių dainų populiarintoją bei propaguotoją Rimantą Klimą, kuris kartu su iš Telšių atvykusiu jo ilgamečiu draugu birbynininku Antanu Jonušu atliko kelias mūsų krašte populiarias dainas ir melodijas. Po jų renginio vedėja ir pradėjo ekskursiją po Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančius ežerus.

Jų čia net 126. Dar XVI a. ežerai buvo vertinami pagal valkšnas. Tai senasis ežerų matavimo vienetas. Ežerai, neturintys valkšnų, nors ir žuvingi, nebuvo vertinami. Baudžiavos panaikinimo metu carinė valdžia bevalkšnius ežerus išpardavė paežerių pakrantėse įsikūrusiems valstiečiams žvejoti. Dauguma ežerų priklausė valstybei, dvarininkams ir kunigams. Juos išnuomodavo Ignalinos ir Palūšės pirkliams, kurių daugumą sudarė žydai. Teisę žvejoti jie pirkdavo varžytinėse. Pirkliai turėjo valtis ir didžiulius tinklus.

Bėgant metams keitėsi ežerų priklausomybė ir žvejybos būdai. Pasak M. Kirkienės, archajiškas, nuo senų laikų išlikęs žvejybos būdas iki šiol praktikuojamas žuvingiausiame ANP Lūšių ežere, kai iš po ledo rankiniu būdu, pasitelkiant vadinamąsias „bobas“, traukiama agurkais kvepianti stinta. Medinėmis kartimis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 m ilgio ir apie 16 m pločio tinklas, o vėliau su „boba“ jis traukiamas ant ledo. Šios žvejybos amato pradininkas išlikęs tik vienas, kuris ir buvo pakviestas į svečius, pristatant ir išklausant jo pasakojimą maketo ekrane. Tai Palūšėje gyvenantis Stasys Rastenis, vadinamas žvejų tėvu. Jis žvejoti pradėjo nuo 16 metų ir iki šiol prisimena daug žvejų iš Palūšės, kurie dar prieš lenkų karą, o vėliau nuo 1946 m. šiame ežere gaudė stintas. Šiuo metu Stasys dalina vertingus patarimus nuomojant ežerus ir mokant, kaip lengviau tinklus traukti iš po ledo, kalvaratą (vytukę) sukti, kaip peikeną laikyti, kaip eketes iškirsti). Beje, S. Rastenis iki šiol žinomas ir kaip gardžiausios žuvienės gamybos meistras.

M. Kirkienė kartu su savo jauniausia pagalbininke Gintare Lukijanskaite papasakojo ne tik apie žvejybą Lūšių ir kituose ežeruose, bet ir žuvų įvairovę bei dabartinę situaciją, plečiant žuvivaisą ANP ežeruose. Dar 2008 m. pavasarį į parko ežerus buvo išleista apie 8,5 mln. lydekų, 5 mln. seliavų, 200 tūkst. vėgėlių lervučių. Ir vėlesniais metais ežerai buvo gausinami įvairių žuvų lervutėmis. Ežerų žuvinimu nuolatos rūpinasi ŽŪM Žeimenos poskyris, vadovaujamas Ademaro Bugailiškio, bei daug metų žuvivaisa besirūpinantis UAB „Laukoja“ įkūrėjas Vladas Talačka. Pristatant ekspoziciją, jos dalyviai sužinojo daug įdomių dalykų apie etnografinę ir tradicinę žvejybą seniau ir dabar Aukštaitijos krašte. Buvo užsiminta ir apie nepakartojamą gyvūnų pasaulį.

Ekspozicijos pristatyme dalyvavo ir gausus būrelis Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos mokinių, besidominčių žuvininkystės ypatumais mūsų krašte. Jie aktyviai dalyvavo viktorinoje „Atskleiskime žvejo paslaptis“, už ką nusipelnė įvairių prizų.

Ekspozicijos pristatymo metu nuoširdžiai dėkota ir jos organizavimo geradariams – žuvininkystės vietos veiklos grupės vadovui Edmundui Kilkui, Žuvininkystės tarnybos Žeimenos poskyrio vadovui A. Bugailiškiui, buvusiam žuvivaisos plėtros entuziastui V. Talačkai, kabelinės televizijos vadovui Vidmantui Gudukui ir jo kūrybini grupei, ANP direktoriui Eminueliui Leškevičiui, buvusiai jo pavaduotojai Irenai Čeponienei, fotografui Algiui Jakštui, Ignalinos KSC direktoriui Darginui Mikėnui, savivaldybės atstovams, bibliotekininkėms ir logotipo kūrėjai Nijolei Trinkūnienei, taip pat ekspozicijos pristatymą paįvairinusiems R. Klimui, birbynininkui A. Jonušui, kitiems ekspozicijos kūrėjams.

Tikimasi, kad ši nauja ekspozicija sudomins krašto muziejaus lankytojus.

Autoriaus nuotr.