Artėjant Velykoms reikia pasirūpinti ir margučiais. Jų marginimas – tikras džiaugsmas, pirmiausia vaikams. Praeitą savaitę Ignalinos viešoji biblioteka mažus ir didelius pakvietė į kiaušinių marginimo pamokėlę, kurią vedė šį amatą puikiai išmananti ir puoselėjanti dailės mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

Į biblioteką buvo atsinešta ir jau numargintų kiaušinių, tačiau visada geriau pačiam pabandyti, nei tik pamatyti. Pamokėlės dalyviai susėdo prie stalų, ant kurių jau garavo tirpinamas vaškas ir parafinas. Paprastai vašku ornamentuojami jau virti nedažyti kiaušiniai, tačiau šiuokart buvo pasiūlyta juos padaryti orinius – švirkštu išpūsti baltymą ir trynį. Tokie margučiai gali labai ilgai stovėti. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, po to gelsta ir ruduoja. Marginimo įrankis – metalinė adatėlė su galvute, įtvirtinta į medinį kotelį. Pirmąsyk ornamentuojant vašku pravartu žinoti: jei vaškas nuo lukšto atšoka, neprilimpa, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti, kad būtų kambario temperatūros. Mokytoja patarė kiaušinį tiesiog ilgiau palaikyti rankose. Vašku išmargintas kiaušinis jau merkiamas į paruoštus šaltus dažus. Kiaušiniui nusidažius, vaškas ant jo paliekamas arba nugramdomas. Vašką galima nutirpinti kiaušinį trumpam įmerkus į karštą vandenį ir greitai išgriebus, po to nusausinus minkštu skudurėliu – lukšto spalva tampa gilesnė, ryškesnė.

Kaip pasakojo Nijolė Trinkūnienė, margučiai dažomi praktiškai visomis spalvomis, kiekviena jų turi savo reikšmę (juoda reiškia žemę, gausumą, pilnatvę; raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia; žalia – augimas, sveikata, ramybė; geltona, rusva – saulė, šviesa, jaukumas, šiluma; mėlyna – dangus, palaima). Greitai ir lengvai valgyti skirti kiaušiniai nudažomi augaliniais dažais: svogūnų lukštais, visada žaliuojančiais iš po sniego parautais bruknių lapais, žolių stiebeliais, samanomis, šienu. Dar minėtas Žemaitijoje buvęs populiarus dažymo būdas alksnio arba juodalksnio žievės bei surūdijusių gelžgalių nuovire. Margučių raštai ir simboliai dažniausiai būna panašūs kaip ir kitų rūšių tautodailėje (saulutės, paukščio pėdelės, kvadratėliai). Mokytoja pasakojo, kaip reikia sukurti kelių spalvų kiaušinį.

Dar vienas kiaušinių marginimo būdas yra skutinėjimas, kai raštas daromas ant kokia nors viena spalva jau nudažyto kiaušinio, praskutant raštus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus. Skutinėjimo technika marginant kiaušinius, pasiekiamas kitoks meninis efektas: spalvotumui teikiant tik antraeilę reikšmę, išryškėja dominuojantys sudėtingi, turtingi raštai. Skustinio rašto pagrindinis spalvos tonas yra mėlynas, juodas arba raudonas, o raštai pasižymi ne tiek ryškumu, kiek ažūriškumu. Pasakodama apie skutinėjimo meną N.Trinkūnienė pristatė knygą „Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“. Mažai kam žinoma, kad poetas Marcelijus Martinaitis buvęs entuziastingas margučių skutinėtojas, tai daręs daugiau nei 40 metų. Sukaupta ir knygoje iliustruota didžiulė jo margučių kolekcija, taip pat spausdinami ir autoriaus tekstai apie šv. Velykas, patį margučių skutinėjimo procesą bei atsiminimus iš vaikystės Velykų.

Prisimintas ir buvęs garsus margučių žinovas Palūšėje gyvenęs Feliksas Sirevičius. Jis daug metų savo gebėjimais dosniai dalijosi su visais, kas tik norėdavo gražiai išmokti marginti kiaušinius. Dabar, kaip matome, šią misiją perėmė dailininkė Nijolė Trinkūnienė.