Skip to content

Ne šventieji žvakes lieja…

Jonas BALTAKIS

Tarp rajono amatininkų vienintelis rimčiau žvakių liejimu užsiima bitininkas Stanislovas Čirikas iš Žeimių (Kazitiškio sen.). Nors jis juokauja, kad šiame versle tik jo vardas telikęs, o žvakių liejyba daugiau užsiima žentas Mindaugas su žmona (Stanislovo dukra) Aukse bei bitininko žmona Aldona. Lankiausi pas S. Čiriką savaitės vidury, tad nei pačios liejybos nemačiau, nei svarbiausių šio amato dalyvių neišvydau. Moterys buvo išvykusios, o liejyba, sakė, daugiau sekmadieniais užsiimama. Tad šio amato paslapčių uždangą kiek praskleidė ponai Stanislovas ir Mindaugas.

Vaškas nuvertintas

S. Čiriko ūkyje – 250 bičių šeimų (avilių). Be medaus, bitininkystės produktas dar yra ir natūralus vaškas. Jo čia gaunama keli šimtai kilogramų per metus. Pasak Žeimių bitininko, vaškas dabar nepelnytai pigus, už jo kilogramą supirkėjai moka tik 13–15 Lt, kai užsienyje, tarkim Vokietijoje, tas pats kilogramas skaičių išraiška kainuoja taip pat 13–15, tik eurų (apie 45–52 Lt). O surinkti, išlydyti vašką – nelengva. Daug rankų darbo tam reikia įdėti. Todėl ir liejamos žvakės, kad vašką brangiau parduotų. Čia ir visa šio amato paslaptis. Tarkim, vienos apeiginės bažnytinės žvakės gamybos savikaina (priklauso nuo svorio) yra apie 2 Lt, o parduodama po 4–5 Lt. Kitaip – daugmaž realia vaško vertės kaina.

Didžiausia paklausa stačiatikių žvakėms

Kambaryje – daugybė dėžių su gatavais gaminiais. Ryšulėliai bažnytinių katalikų ir stačiatikių žvakių, daugybė dekoratyvinių įvairių žvėrelių, kiaušinių, angeliukų ir kitokių formos žvakučių.

„Daugiausiai Visagine ir Vilniuje parduodam stačiatikių plonų žvakių. Mūsų bažnyčios (išskyrus pavienius žmones) žvakių neperka, gal gauna centralizuotai. Dekoratyvinių žvakučių daugiausiai parduodame turguose ar mugėse, taip pat prieš įvairias šventes, kaip priedą prie dovanų“, – pasakoja Stanislovas.

„Stačiatikių plonas ilgas žvakutes prieš Kalėdas ir Naujuosius metus perka ir lietuviai. Jas perpjauna į 2–3 dalis ir įtaiso ant eglutės. Vaškas dega nelašėdamas, skleidžia malonų kvapą, naikina kitus nepageidautinus kvapus. Turiu klientę, kuri vaško žvakes naudoja kaip kvapų terapiją. Dvi valandas sėdi prie degančios žvakės, kvėpuoja, po to, sako, labai gerai jaučiasi“, – papildo kalbą Mindaugas.

Technologija paprasta

Vyrai sako, kad žvakių gamyba paprasta. Iš specialios medžiagos (odontologijoje naudojamo komponento) gaminamos formos, kurios užliejamos išlydytu vašku, ataušinamos ir žvakė gatava. Sunkiausia – įverti dagtį, kad ji eitų per žvakės vidurį. Prieš užliejant formą vašku, medvilnės siūlas įtempiamas būsimos žvakės viduriu ir iš abiejų galų adatom įtvirtinamas. Ir visa technologija.

Kasmet iš S. Čiriko bitininkystės ūkyje gaunamo vaško žvakių gamybai jo panaudojama apie 300 kg. Jo dar paliekama vaško plokštelių gamybai.

Ir šiame versle konkurencija

Šiame, kaip ir kituose versluose, yra didelė konkurencija. Ir tarp gamintojų, ir tarp pardavėjų. Dažnai stumdomasi net turguje dėl geresnės prekybos vietos.

Be mažų, įprastinių žvakių, pagal poreikį gaminamos didelės, storos, aukštos velykinės bažnyčių žvakės. Jos ir kainuoja brangiai, ne kiekvieno kišenei yra įperkamos. Tokia žvakė sveria apie 6 kg, o jos kaina (medžiagos plius darbas) siekia 600 Lt. Beje, dagčiai naudojama tik grynos medvilnės virvelė (siūlas), kuri yra gana brangi.

Reikia kokybiškų, iš natūralaus vaško žvakių? Kreipkitės į Stanislovą Čiriką Žeimiuose. Arba ieškokite turguje, kuriame medumi ir vaško gaminiais prekiauja Stanislovo žmona Aldona.

Autoriaus nuotr.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here