Kaip žinia, Ignalinoje rasta mineralinio vandens, už kelių kilometrų už Ignalinos – didelės atsargos gydomojo purvo, Galų durpyne turime daug durpių. Savas mineralinis vanduo jau naudojamas ligoninėje gydymo tikslais. Tad prieš keletą metų į mineralinio vandens ir purvo tyrimus investavusi rajono savivaldybė nesijaučia pinigų išmetusi į balą ir ruošia didelį sklypą investuotojams: dabar suformuoti – per maži.
Paslaugos visiems
„Baigėme visus tyrimus: tiek vandens, tiek gydomojo purvo, turime sertifikatus ir žinome, ką galime su jais daryti, kokiems tikslams naudoti. Sertifikatai rodo, kad ištekliai tinkami naudoti žmonėms“, – sako rajono meras Bronis Ropė. Pasak jo, dėl to dabar savivaldybė ruošia alternatyvą – 6–7 ha vientisą sklypą, kuris bus didesnis, nei suformuoti dabar. Investicijoms didžiajame sklype bus skelbiamas konkursas.
„Dabar vykdome sklypų apjungimo planą, o lygiagrečiai dirbame ir naudojimo srityje: mineralinį vandenį naudojame savo SPA centre, ligoninėje rengiamas centras, jam jau nupirktos vonios, kurios bus naudojamos gydymo ir reabilitacijos tikslais. Ligoninės rekonstrukciją planuojame baigti iki metų pabaigos“, – pasakojo meras.
Savivaldybė numato, kad renovuojamame reabilitacijos centre bus naudojamas ne tik mineralinis vanduo, bet ir druskos, rajone išgaunamos tinkamos reabilitacijai naudoti durpės. Numatoma, kad reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti pacientai, ten siunčiami gydytojų, taip pat norintys paslaugų įsigyti iš savo kišenės. Šiuo metu mineralinis vanduo iš naujo patikrinto gręžinio į ligoninę yra atvežamas, tačiau planuojama iki ligoninės ir SPA centro atvesti mineralinio vandens linijas, kai tam bus gautas finansavimas.
Investicijų laukiama rudenį
Paklaustas, kada realu būtų tikėtis naujo SPA komplekso Ignalinoje, B. Ropė dėstė, jog tam prireiks mažiausiai kelerių metų. „Iki rudens paruošime didesnį sklypą ir paskelbsime konkursą, kiek verslo subjektų jame dalyvaus, šiandien sunku pasakyti. Bet kai kalbama apie sanatorijos kompleksą, kurio vertė 50 mln. Lt, suprantama, kad jo per savaitę nepastatysi“, – kalbėjo meras.
Anot jo, verslininkai šiemet planuojamu konkursu yra susidomėję, nes kitąmet bus skelbiami paramos konkursai, kuriuose investuotojai tikisi gauti Europos Sąjungos paramos projektams kurortinėse vietovėse.
„Jie norėtų 2015–2016 m. dalyvauti konkursuose, gauti paramą ir tada projektą realizuoti, – sakė meras. – Investuotojai, besidomintys galimybėmis Ignalinoje, dirba su įvežtiniu turizmu ne vienoje Lietuvos kurortinėje teritorijoje. Matysime, kokios įmonės dalyvaus mūsų konkurse“.
Tikimasi, kad Ignalinoje atsiradus SPA kompleksui, šios paslaugos užpildytų užimtumo spragą rudenį ir pavasarį, kai regione trūksta poilsiautojų. Pernai vasarą Ignalinos atstovai derėjosi su verslininkais dėl 200–300 vietų sanatorijos projekto. Įmonės domėjosi statybų galimybėmis prie Gavio ežero.
Mineralinis vanduo Lietuvoje
2013 m. Lietuvos Žemės gelmių registre šalyje užregistruota 30 mineralinio vandens vandenviečių, kuriose yra 58 gręžiniai. Bendra šių žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekė apie 10 mlrd. litų. Nors per metus galima išgauti 3,65 mln. m3 mineralinio vandens, gydykloms ir mineralinio vandens pardavimui panaudojama vos per 100 tūkst. m3.
Lietuvoje yra keturi kurortai (Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga) ir keturios kurortinės teritorijos (Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos). Esminis skirtumas tarp kurortų ir kurortinių teritorijų tas, kad kurortuose yra gamtos išteklių ir jų naudojimo infrastruktūra, o ištekliais turtingos, bet infrastruktūros neturinčios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!