Skip to content

Daugiau nei 900 moterų Liudmila padėjo tapti Motinomis

Lina RAGINYTĖ

Motinystė ir tėvystė – gyvenimo prasmė. Motinystė ir Tėvystė yra tai, kam žmogus sąmoningai ir nesąmoningai ruošiasi nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų. Taip yra sukurtas pasaulis. Moteriai tapti Motina ir kiekvienam vaikučiui į pasaulį ateiti padeda gydytojai ginekologai-akušeriai. Šia gražia proga kalbamės su Ignalinos rajono poliklinikos gydytoja ginekologe Liudmila Aronson.

Neeiliniai gebėjimai „parinko“ specialybę

„Gimiau Kirovo srityje, Rusijoje. Mano auklėjimu besirūpinanti močiutė, kuri buvo labai religinga, dar man būnant mažai, numatė, kad gyvenime užsiimsiu ne šiaip paprasta veikla, mano pasirinktas kelias bus ypatingas. Ji jau tada pastebėjo nepaprastai išvystytą mano intuiciją. Kai kažkas nesisekdavo šeimos nariams, mama sakydavo: „Liudočka, paprašyk Dievulio, kad mums padėtų. Tu juk gali“. Nors nesu jokia aiškiaregė ar burtininkė, bet turiu Dievo dovaną, kurią nutariau išnaudoti geriems ir dvasingiems darbams.

Uzbekistane baigiau tuometinį Taškento medicinos institutą ir pradėjau dirbti gydytoja ginekologe. Būtent dėl savo neįprasto gebėjimo, apie kurį žinojo tik patys artimiausi šeimos nariai, pasirinkau ginekologo specialybę. Juk padėti moteriai pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, be to, šis darbas yra kilnus. Aš kiekvieną kartą, priimdama kūdikį, išgyvenu tūkstantį įvairų emocijų. Tiesa, kai kuriose srityse su kiekviena patirtimi įgauna žmogus daugiu pasitikėjimo ir drąsos, tuo tarpu ginekologijoje yra kiek kitaip – metams bėgant aš labiau nerimauju, nes kiekvieną kartą prieš akis tau iškyla ne tik pačios gražiausios akimirkos, bet ir sudėtingos situacijos, primenančios, kad gali bet kad ir bent kam pasikartoti“, – pokalbį apie mėgstamą ir nepaprastą darbą pradėjo gydytoja Liudmila, Lietuvoje, Visagine, gyvenanti ir dirbanti nuo 1985 m.

Į pasaulį vaikas ateina su „kraičiu“

Per aštuoniolika ginekologės-akušerės darbo metų daugiau nei 900 moterų gydytoja Liudmila padėjo tapti Motinomis, o kur dar visos kitos moteriškos paslaptys. 1998 m. Visagino ligoninei ir poliklinikai tapus atskiroms įstaigoms, gydytoja pasiliko dirbti tik ginekologe, konsultuojančia moteris ir prižiūrinčia nėščiąsias visus 9 mėn. iki pat gimdymo. Jau keletą metų gydytoja paraleliai dirba ir Ignalinos rajono poliklinikoje. Šiuo metu ji prižiūri ir konsultuoja 22 nėščiąsias, kurios dar tik ruošiasi tapti Motinomis.

Ne paslaptis, kad gydytojai ginekologai yra ir psichologai, ir šeimų santykių ekspertai. Dažnai būtent savo ginekologui moterys išlieja širdį ir nuoskaudas, pasidalina abejonėmis, o kartais būtent su ginekologais priima pačius svarbiausius gyvenimo sprendimus.

„Gyvenime daug visko buvo, bet vienas įsimintiniausių džiugių įvykių, susijęs su viena paciente, kurią pasisekė atkalbėti nedaryti aborto. Kaip dabar prisimenu 35-erių moterį, atėjusią  pas mane prašyti siuntimo abortui. Ji šeimos neturėjo, vaikų taip pat, dirbo muzikos mokytoja ir buvo gan griežto, tvirto būdo. Bet aš buvau už ją išmintingesnė. Po ilgo pokalbio ir net ginčių kategoriškai atsisakiau su ja toliau bendrauti ir pasiūliau susirasti kitą ginekologą, jei ji nenorinti manęs girdėti. Ji, žinoma, niekur nėjo ir nieko neieškojo, bet… buvo atvykusi iš Maskvos manęs aplankyti su savo aštuonerių metukų dukrele ir padėkoti būtent man už gyvenimo šviesą, kurią ji šiandien turinti tik mano išmintingumo dėka. Vienišas žmogus, neturintis mylimojo ar vaikų, linkęs į psichinius susirgimus. Čia ne mano išgalvojimai, tai tiesa. O kai žmogus bando man pasakyti, kad jis finansiškai nepajėgs išauginti vaikelio, visada turiu šimtaprocentinį atsakymą: „Jei Dievas duoda vaiką, duoda ir jo kraitį. Kiekvienas žmogus, atėjęs į pasaulį, atsineša savo dalią (materialinę gerovę)“, – šypsosi gydytoja Liudmila.

Džiugi patirtis

Būna atvejų, kada medikams tenka pasielgti ir priešingai. Dėl kokių nors labai rizikingų medicininių parodymų tenka įkalbėti moteris negimdyti. „Tai labai skausminga, bet taip jau yra. Kada pas mane į kabinetą įeina moteris, aš jau per kelias minutes žinau, kuo viskas pasibaigs. Kaip sakiau, turiu ypatingai išvystytą intuiciją, o dar pridėjus patirtį, iš anksto nujaučiu, kuo baigsis moters nėštumas ir, beje, tai pasitvirtina. Tiesa, visai neseniai pastojo 3 moterys, kurios, remiantis pirminiu medicininiu požiūriu, niekaip negalėjo pastoti. Štai viena net 5 metus neturėjo mėnesinių, kita išgyvenusi 5 operacijas. Bet aš primygtinai verčiau gydytis, dirbti ir štai … Likimas! Kaip jūs tai pavadinsite, nesvarbu, bet yra aukštesniosios jėgos, kurios viską šiame gyvenime dėlioja į tam tikras vietas…“, – įsitikinusi pašnekovė.

Sudėtingos darbo sąlygos

Nors atrodo gyvenimas eina tik geryn, paslaugos kokybiškėja, bet taip tik atrodo. Gydytoja jau dabar susirūpinusi, kas bus po dešimties ir daugiau metų, kai senieji ginekologai išeis į pensiją. „Su amžiumi kvalifikacija juk prastėja, jau ir orientacija, ir mąstymas nebe tas, o juk gydytojo rankose žmogus sveikata ir net gyvybė. Tokiais dalykais rizikuot nevalia. O kur jauni specialistai? Žinoma, į provincijas niekas nesiveržia. Kita vertus, jaunus specialistus atbaido darbo sąlygos. Beje, tos pačios darbo sąlygos atbaido ir pacientus. Juk logiška – kam man kreiptis į specialistą, kuris dirba akmens amžiaus aparatūra ir metodais, jei aš galiu gauti kvalifikuotą konsultaciją, kad ir už nedidelį mokestį. Aš turiu galimybę apžiūrėti ir patikrinti pacientes senoviniu būdu. Jis nėra toks blogas ir gan patikimas, bet kiekviena moteris man pareiškia ir pretenzijų, ir nepasitenkinimų, kad šiais laikais taip nedirbama. Visi žino, kas yra echoskopas. Ir visai normalu, kad moteris būtent echoskopo pagalba pirmą kartą pamato vaikučio judesnius ir t. t. Aš jau nekalbu, kad daugelis ligų nustatoma būtent naudojantis echoskopu. Aparatas, kuris šiuo metu yra mano darbo vietoje, netinkamas visiškai niekam, nes jis jau nebeatlieka savo funkcijų. Tarkim, Visagine, vietoje gyvenančios pacientės užrašomos į eilę pas specialistą ultragarso tyrimui iš anksto. Esant reikalui, tai daroma tuoj pat. O Ignalinoje nei šiaip, nei taip. Atvažiuoja moteris iš kokio kaimo. Apžiūriu ją, bet ultragarso tyrimui turiu ją siųsti nežinia kur – ar į Visaginą, ar į Uteną, ar į Vilnių. Ir man nėra labai patogu, ir žmogų taip vejoti nėra teisinga. O jei kokia liga, lydima skausmų, o žmogui eilėse pas gydytojus kitąkart ir mėnesį ar daugiau tenka laukti. Bet yra kaip yra…“, – svarsto gydytoja.

Vis dėlto nesinorėtų baigti liūdna gaida. „Kartais reikia mokėti atsisakyti tokio gyvenimo, kokį planavome gyventi, kad galėtume patirti tai, kas mūsų laukia. Neskubėkime svarbių sprendimų priimti vedini savanaudiškumo, nes taip galite palikti savo laimę anapus durų. Jei pasaulyje Jūsų, Mamos, nebūtų, gerumas ir meilė netektų vardų, nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų ir žemė visa apsitrauktų ledu. Visiems mums labai reikia jūsų, Mamos!“, – šypsosi dviejų dukrų mama, gydytoja ginekologė L. Aronson.

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *