Pagaliau žemė sulaukė lietaus. Vėsaus, bet gyvybiškai svarbaus. Savaitgaliui orų spėjikai žada ir orus švelnesnius. Medžių žaluma jau tviska smaragdu, pražilo sodai, bet jie ne visi išlaikė šalnų atakas, kai kur žiedus negailestingi šalčio dantys stipriai apkandžiojo. Gal jau šalnos daugiau negrįš, negadins žydinčio pavasario nuotaikos…

Gyvename gegužės dienas, kurios kasmet supriešina Lietuvos gyventojus: tai gegužės 8-oji ir gegužės 9-oji. Šiomis dienomis pasaulis mena Antrojo pasaulinio karo veiksmų pabaigą: europiečiai šią datą pamini kukliai, rusai – su pompastika, o Lietuvoje pasirinkimas, kurią dieną švęsti, atspindi net geopolitinę orientaciją. Dar vis daugeliui lietuvių gegužės 9-oji, kaip kadaise, šventa diena. Bet ar daug kuo vokiškas fašizmas skyrėsi nuo sovietinio stalinizmo? Tie patys lageriai, teroras, kitaminčių totalus persekiojimas? Abu režimai buvo verti vienas kito, mūsų tautai abu pražūtingi. Nors gal ir ne. Nuo stalinizmo nukentėjome keliskart skaudžiau, praradome (su pokario emigracija) apie milijoną žmonių. Kas trečią Lietuvos gyventoją…

Aiškinimų, kodėl Vakarai karo baigtį mini gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją, yra keletas. Pagal pirmąjį, taip nutiko todėl, kad vokiečių maršalai dukart pasirašė kapituliacijos dokumentus: pirmąkart gegužės 8-ąją, prieš pat vidurnaktį pasiduodami Vakarų sąjungininkams, antrąkart – gegužės 9-ąją, pasiduodami SSRS ginkluotųjų pajėgų vadui maršalui G. Žukovui. Bet svarbiausia, kad dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė ne pergalę, o antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją, kurios 70-metį minėsime šiemet liepą, todėl nė viena šių datų mūsų šalyje nėra šventė. Žinoma, ta diena išskirtinė karo dalyviams, prisimenantiems žuvusius draugus, kitas netektis.

Šiemet Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė įsaką „Dėl priemonių kai kurių kategorijų Didžiojo Tėvynės karo veteranų, gyvenančių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, materialinei padėčiai gerinti“. Dokumente Antrojo pasaulinio karo veteranams nuo 2014 m. gegužės 1 d. kas mėnesį iki gyvos galvos turėtų būti mokama po 500 arba 1000 rublių (maždaug 35 ir 70 litų). Jeigu ne Ukrainos įvykiai, tai galima būtų vertinti palankiai, o dabar šiek tiek kvepia neskaniai. Ar tik taip nenorima karo veteranų padaryti V. Putino simpatikais?..

Ukraina tebeliepsnoja karo ugnyje. Rusijos remiami ir maitinami vadinami „taikūs“ gyventojai iš granatsvaidžių numušinėja ukrainiečių sraigtasparnius, šaudo iš už civilių nugarų, užiminėja ir siaubia valstybines įstaigas. Daroma viskas, kad neįvyktų gegužės 25 d. Ukrainos prezidento rinkimai. O Donecke ir Luganske jau šį sekmadienį separatistai rengia referendumą dėl šių sričių prisijungimo prie Rusijos. Tačiau, kaip aiškėja, dauguma tų sričių gyventojų to nenori. Gal todėl, kad nepatirtų dar vienos gėdos, kaip Kryme (ten garsiajame referendume, pasirodo, balsavo ne 97 proc., kaip skelbta, o vos tik 15 proc. gyventojų, tai paskelbė patys rusai), V. Putinas šią savaitę netikėtai paragino Ukrainos separatistus referendumų nerengti. Ši kardinaliai pakitusi jo retorika Kijevui gali būti dvejopa. Pirma, norima pademonstruoti, jog Rusija neva nori dialogo su Kijevu, antra versija, tokių referendumų Ukrainos Rytuose organizavimas yra ne kas kita, kaip viena didelė nesėkmė. Dar nežinia, kaip į šį V. Putino pasiūlymą reaguos separatistai. Ar paklus savo fiureriui?..

Mes, nors sakoma, kad šiųmetė Prezidento rinkimų kampanija nyki ir nuobodi (tai tiesa), vis tik daugiau kalbame, ką rinksime sekmadienį, spėliojame, ar bus antrasis rinkimų turas. Redakcijoms rinkimai rūpi ir ta prasme, kiek bus uždirbta iš agitacinės kampanijos. „Mūsų Ignalina“ šiek tiek uždirbo, o štai mūsų kolegoms nepasisekė. Kaip ir vienam iš kandidatų, rajono merui Broniui Ropei. Dar pernai „vaga“ išspausdino interviu su B. Rope (kaip ir dar trys laikraščiai), nepažymėjusi, jog tai politinė reklama. Vyriausios rinkimų komisijos per agentūras išplatintame pranešime rašoma, kad „Ignalinos laikraštis interviu net paskelbė pirmajame puslapyje, nors politinę reklamą pirmajame puslapyje skelbti apskritai draudžiama, nurodė, jog straipsnį persispausdinę savo iniciatyva ir už tai pinigų neėmę. Leidiniams, kurie nurodė neėmę pinigų, B. Ropė nemokės, tačiau suma, kiek pagal įkainius turėjo kainuoti kitų straipsnių paskelbimas, bus sumažintas limitas, kiek jis gali išleisti reklamai. O tai apie 10 000 Lt. Bėdų turės ne tik kandidatas į prezidentus, bet ir keturių laikraščių, taip pat ir „vagos“, savininkai. Tokie mūsų įstatymai. Kvailoki, žinoma…

Trečiadienį minėjome savo profesinę šventę. Ta proga sulaukėme daugybės sveikinimų. Ne tik šiltų žodžių (telefonu, el. paštu, asmeniškai redakcijoje), bet ir daug kvepiančių, saldžių ir kitokių dovanų. Visiems nuoširdus AČIŪ! O šiandien kviečiame ateiti į Laisvės a. švęsti Europos dienos. Bus linksma (žiūrėkite 1 psl. reklamą)…

Gražaus ir prasmingo savaitgalio!