Perskaičiau Onos Kozlovienės laišką (Dėl gydytojų kaltės stovėjome ant mirties slenksčio) ir, ilgai galvojusi, nutariau parašyti. Tą šeštadienį prieš Velykas panašiai nutiko ir mūsų šeimai.

Trijų metukų anūkėliui pakilo temperatūra, vaikas skundėsi, kad skauda ausytę. Nuvežėme į Ignalinos ligoninės Priėmimo skyrių. Ten pasakė, kad nėra LOR specialisto ir darykit, ką norit. Mums prašant, pagaliau teikėsi paskambinti pediatrei, kuri telefonu pasakė nusipirkti ausų lašiukų ir važiuoti namo.

Bevažiuojant į namus, anūkėlis pradėjo vemti. Iškvietėme greitąją med. pagalbą. Jos medikė paskambino į Visaginą. Ten pasakė, kad vaiko nepriims, taigi vėl, vežkit kur norit. Skambutis į Uteną. Važiuojam. Ten priėmė mus, iškvietė iš namų gydytoją Žvinį. Jis apžiūrėjo anūkėlį, padarė tyrimus ir paskyrė gydymą. Nors mūsų atvejis ne toks rimtas, kaip aprašytas, bet kai kurių medikų abejingumas sukrečia.

Noriu padėkoti Ignalinos Greitosios pagalbos ekipažui, gaila, nežinau pavardžių, gyd. Žviniui iš Utenos. Sėkmės Jums ir sveikatos.