Skip to content

Branduolinio sarkofago paslaptys

Jonas BALTAKIS

1986 m. balandžio 26-osios naktį Černobylyje (Ukrainoje) įvyko didžiausia pasaulyje technogeninė katastrofa, pakeitusi milijonų gyventojų gyvenimus. Pagal radiacijos lygį 500 bombų, numestų ant Hirosimos, prilygęs sprogimas be gyventojų paliko Pripetės miestą, radioaktyviais teršalais užteršė 19 Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos regionų ir didžiulę Europos teritoriją. Teršalų kliuvo ir Lietuvai, ypač pietiniams rajonams.

Radiaciją žarstė rankomis

Praėjo 28-eri metai, tačiau visos AE reaktoriaus sprogimo priežastys iki galo neaiškios iki šiol. Tikrąsias priežastis turėjęs paviešinti jas tyręs akademikas Valerijus Legasovas netikėtai nusižudė.

Po sprogimo pirmieji į avarijos vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, kurie iki ryto užgesino siautėjančias liepsnas. Jų nė vieno gyvo jau seniai nėra – visi mirė kankinių mirtimi.

Pirmas dienas po avarijos prie reaktoriaus prieiti buvo neįmanoma. Temperatūra sieko 5000 laipsnių. Kai tik reaktorius baigė degti, ant stogo buvo pasiųsti žmonės rankomis ir kastuvais rinkti urano ir grafito skeveldrų, kurias mėtė į žiojėjančią reaktoriaus gerklę. Likvidatoriai vilkėjo švininiais kostiumais, mūvėjo dujokaukes, viena pamaina dirbo iki 15 min.

SSRS ir pasaulio žmonės ir po kelių dienų apie katastrofą dar nieko nežinojo. Dienos buvo šiltos ir saulėtos (kaip šią savaitę), todėl visi buvo soduose, daržuose, gamtoje. Nežinia, kiek dar ilgai būtų slepiama ši katastrofa, jei ne blogi orai Europoje. Tomis dienomis ten lijo, pūtė stiproki vėjai. Jie radioaktyvius teršalus išnešiojo po didžiules teritorijas. Labiausiai nukentėjo Ukraina, Baltarusija, pietvakarinės Rusijos sritys, Suomija, Švedija, Vokietija, Didžioji Britanija. Pasaulyje suskambo pavojaus varpai. Tik tada, beveik po savaitės, SSRS spaudoje pasirodė trumpa, kelių sakinių žinutė apie „incidentą“ ČAE. Rašė, kad įvyko „nelaimingas atsitikimas“.

Po pirmųjų tyrimų KGB visą kaltę dėl katastrofos suvertė jėgainės personalui, kuris neva, vykdydamas techninius bandymus, pažeidė reaktoriaus eksploatacijos taisykles. Reaktorius buvo bandytas maksimaliais apkrovimais ir kažkas atsitiko ne taip, kaip turėjo būti. Tokia buvo oficiali versija. ČAE direktorių Viktorą Briuchanovą nuteisė 10-čiai metų kalėjimo.

Naujos versijos

Tačiau jau 1991 m. specialistai pateikė naujas katastrofos priežastis. Prieš dieną iki politbiuro posėdžio Kremliuje, kuriame tos priežastys turėjo būti pateiktos, netikėtai nusižudė jas pristatyti turėjęs akademikas V. Legasovas. Šią mirtį iki šiol gaubia paslaptis. Tyrėjai atkreipė dėmesį į itin profesionaliai užrištą kilpos mazgą, antra vertus, kam akademikui reikėjo kartis, kai jis turėjo vardinį pistoletą?

Šis mokslininkas dalyvavo ČAE avarijos likvidavimo darbuose, o vėliau tikrino visas SSRS teritorijoje (taip pat ir Ignalinos AE) bei tuometinėse socialistinėse šalyse rusų pastatytas ir statomas atomines elektrines. Pasakojama, kad akademiką apėmė siaubas dėl to, ką jis pamatė ir išsiaiškino. V. Legasovas buvo įsitikinęs, kad „taikus atomas“ dar ne kartą pavirs mirtinu pavojumi. Prieš mirtį jis diktofone paliko įrašą, kuriame – prisiminimai iš ČAE mirties zonos. Tačiau akademiko balsas nutrūksta toje vietoje, kur jis rengėsi pakomentuoti M. Gorbačiovo kreipimosi į liaudį dėl Černobylio AE avarijos ir pateikti dar nežinomus faktus apie šią katastrofą. Kas ištrynė tą įrašo dalį? Deja, lieka tik spėlioti…

Užplanuota diversija?

1996 m. rusų mokslininkas fizikas Jevgenijus Berkovskis iškėlė sensacingą versiją, kad ČAE buvo įvykdyta diversija. Tiksliau, dirbtinai sukeltas žemės drebėjimas, kurį iš tikrųjų prieš 22 sekundes iki sprogimo užfiksavo net kelios seisminės stotys. Žemės drebėjimo epicentras buvo tiksliai po ketvirtuoju ČAE reaktoriumi. Todėl keli nepriklausomi ekspertai drąsiai teigia, kad galėjo būti įvykdyta diversija, panaudojant naujausią ginklą – taškinę patranką, įrengtą dirbtiniame palydove, skriejančiame aplink Žemę. Toks ginklas, tuomet kurtas tiek JAV, tiek SSRS, vadinasi distancinis geotektoninis. ČAE 4-ojo bloko darbuotojai pasakoja, kad prieš kelias minutes iki sprogimo visi staiga pasijuto blogai, o reaktoriaus salėje prasidėjo nesuprantama vibracija ir triukšmas, kurie baigėsi sprogimu. Liudytojai teigia, kad virš 4-ojo bloko į dangų šovė maždaug 100 metrų aukščio ugnies stulpas, o po kelių sekundžių antras, tik kelis kartus aukštesnis.

Distancinis geotektoninis ginklas veikia taip, kad praktiškai neįmanoma atskirti natūralų žemės drebėjimą nuo sukelto šio ginklo. Juo sukeliamas nedidelis sprogimas žemės tektoniniuose lūžiuose, kuris išjudina tektonines žemės plutos plokštes, taip sukeldamas žemės drebėjimą. Šios versijos šalininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad AE sprogimo metu vienas iš JAV karinių palydovų „kabėjo“ kaip tik virš Černobylio, palydovas nufotografavo ir patį sprogimą.

Yra ir kitų naujų ČAE sprogimo versijų, tačiau jos arba neįrodytos, arba joms pagrįsti trūksta įrodymų. Tačiau kaip ten bebūtų, ši branduolinė katastrofa tapo viena iš SSRS žlugimo priežasčių.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *