Linkmenyse įvyko nedidelė šventė. Dabar Vilniuje gyvenantis Antanas Žilėnas miestelio bendruomenei pristatė savo knygą „Praeities labirintais“. Tai žiupsnelis Linkmenų krašto istorijos. Autorius gimęs ir augęs Ignotiškyje (Utenos r., tarp Kuktiškių ir Kirdeikių), tėvas Antanas kilęs iš Ginučių, motina iš Labanoro girioje pasislėpusio Paluknio. Todėl 256 psl. knygoje išsamiai aprašyta tėvo giminė ir Ginučiai, motinos giminė ir Paluknio apylinkės, taip pat Ignotiškis, kuriame gyveno autoriaus tėvai ir kur jis pats gimė. Prisiminimuose nemažai rašoma apie tarpukario pasieniečius, pokario partizanų kovas, nes A. Žilėno tėvas buvo partizanas, slapyvardžiu Stuobrys, vėliau 8-erius metus kalintas Vorkutos lageriuose.

„Ar dažnas šeimos palikuonis žino, kas jo seneliai, kuo jie gyveno, kaip jie atsirado mūsų gimtuose kraštuose? Mes, mažai težinoję apie protėvius, užmirštame juos. Aš irgi buvau užuomarša: nesidomėjau savo protėviais, savojo krašto istorija, kai apie tai buvo labai daug galima sužinoti iš tėvų ir vyresniųjų. Mano prisiminimai – tai netolimos praeities prisiminimai. Jie apie man brangius žmones, apie gimines ir kaimynus, apie pasikeitusius ir išnykusius kaimus.

Mano kartos gyvenimas prabėgo labai sudėtingoje ekonominėje, socialinėje ir politinėje erdvėje. Dirbome, blaškėmės, kūrėme ir mažai teturėjome laiko žvilgtelėti į praeitį“, – sakė knygos autorius, pasakodamas, kodėl jis ryžosi rašyti knygą.

Knygos pristatymas vyko Linkmenų bibliotekoje. Autorių sveikino seniūnas Jonas Alekna ir Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, VSAT Ignalinos rinktinės atstovai, kaimynai ir giminės, daugelis kitų. Patiems artimiausiems žmonėms ar pasidalinusiems savo prisiminimais A. Žilėnas autografais dedikavo savo knygas, jas įteikė ir Ignalinos, Linkmenų bei Kirdeikių bibliotekoms.

Po oficialaus knygos pristatymo jo dalyviai perėjo į bendruomenės salę, kur laukė vaišių stalas ir Vilniaus miškininkų kapela „Nalšia“. Ten toliau diskutuota, klausytasi koncerto, pagerbta garbaus jubiliejaus sulaukusi bendruomenės narė Aldona Čeberakienė.

A. Žilėnas Linkmenyse nori įamžinti ir tarpukario pasienio policininkų atminimą. Netoli bažnyčios, kur lenkmečiu ėjo demarkacinė linija, jis ketina jiems pastatyti paminklinį akmenį. Vieta jam kartu su seniūnu jau parinkta, o akmens atidengimas planuojamas liepos 6-ąją – Valstybės dieną.

Knyga „Prisiminimų labirintais“ baigiama žodžiais: „Mano karta matė praūžusio karo Žemei ir Žmogui padarytas ilgai gydomas žaizdas. Matė žiaurųjį pokarį – pasipriešinimą okupantams, netektį, tremtį. Mano karta matė slapčia laidojamus brolius ir seseris, kurie žuvo už Lietuvos laisvę. Mano kartos didelė dalis patyrė sugrįžimo džiaugsmą, deja, kam buvo lemta – sugrįžo į tėvynę prie tėvų ir vaikų, kiti liko ilsėtis amžinojo įšalo žemėje.

Mano karta siekė mokslo, dirbo, kūrė Lietuvai, mano tauta turėjo tvirtą viltį ir siekį susigrąžinti Lietuvą. Mano karta patyrė techninio progreso revoliuciją, mano karta aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Mano karta patyrė didžiulį atkurtos Nepriklausomybės patriotinį pakilimą ir džiaugsmą. Bet mano karta – ir pasyvi nykstančių kaimų ir migracijos proceso stebėtoja“.

Šiandien spausdiname žiupsnelį A. Žilėno atsiminimų apie Ginučių malūną. Vėliau išspausdinsime atsiminimų ir apie Ginučių kaimą ir jo žmones.

Apie autorių

Antanas Žilėnas gimė 1942 m. vasario 7 d. Ignotiškyje (Utenos r.). Ten ir augo. Iš čia ėjo į pradinę mokyklą, vėliau į Kuktiškių septynmetę, 7 km vaikščiojo į Tauragnų vidurinę mokyklą. Baigęs vidurinę, 1962 m. autobusu išvyko į Kauną studijuoti techniškųjų mokslų. Kauno politechnikos institute įgijo tiltų ir kelių statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Baigęs mokslus, aktyviai darbavausi Vilniaus statybinėse organizacijose.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dirbo Lietuvos kariuomenės štabuose, vėliau tarnyboje prie Lietuvos Vyriausybės. Iki šiol dirba Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos.

Autoriaus ir A. Girdziušo nuotr.