Skip to content

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose

MI informacija

Interneto tinklalapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Nemažai patalpinta ir KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Kai kurias anksčiau jau spausdinome. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį. Šiandien spausdiname KGB Ignalinos skyriaus kontražvalgybinio darbo 1974 m. ataskaitos santrauką. Praleidome įvairius ideologinius išvedžiojimus ir kai kurias įvykių aprašymo smulkmenas.

1974 metai

Per agentūros tinklą ir kitas operatyvines galimybes dirbome išaiškinant asmenis, turinčius kontaktų su užsieniečiais, rinktos žinios apie užsienio spec. tarnybų agentūrą ir užsienio lietuvių nacionalistines organizacijas.

Ieškojome valstybės priešų, aiškinamės asmenis, klausančius priešiškų užsienio radijo stočių. Taip 1974 m. lapkritį buvo areštuotas ir perduotas teismui buvęs vokiečių baudėjas (mūsų žiniomis – Berlinskas), gim. 1919 m. Ožionių k. Vokiečių okupacijos metais jis priklausė Daugėliškio baudėjų būriui (tiksliau, 1941 m. sukilėlių būriui – J. B. past.), kuris 1941 m. liepą Maksimonių miške sušaudė 7 tarybinius aktyvistus (Paminklas jiems stovi iki šiol – J. B. past.). Vėliau tarnavo policijoje Vilniuje, lietuvių policijos bataliono sudėtyje Volchovo fronte dalyvavo mūšiuose su tarybine armija, ten buvo sužeistas.

Po karo slapstėsi Vilniuje, o pakeitęs kai kuriuos anketinius duomenis – Latvijoje, Valmieros rajone. Jį išaiškino mūsų agentas „Paberžis“ dar 1972 m. Po to ilgai buvo sektas, tikrinti duomenys. Suėmus, jis prisipažino dalyvavęs 7 aktyvistų sušaudyme, taip pat ir dėl kitų įvykdytų nusikaltimų.

1973 m. pas Magūnų k. gyventoją Eleną Čebatarunovą lankėsi kunigas Česlavas Červinskis iš Lenkijos. Su juo kontaktavo mūsų agentas „Pušinis“, kunigas naudojosi ir jo transportu. Pasak agento „Pušinio“, kunigas atvyko kaip darbininkas, elgėsi įtartinai, turėjo sunkų krepšį, su kuriuo niekur nė minutei nesiskyrė, net bažnyčioje. Be leidimo Č. Červinskis važiavo į Leningradą, kartu su mūsų agentu – į Baltarusiją, Vidžius. Ten susitiko su vargonininku, fotografo uždarytą bažnyčią. Keliavo maršrutu Vidžiai–Braslavas–Druja–Daugpilis. Kunigas mūsų agentui pasakojo, kad dažnai važinėja į Vatikaną, Vakarų Vokietiją, Prancūziją ir Angliją. Č. Červinskis sakė, kad ten labai domina žinios iš Sovietų Sąjungos. Kunigas „Pušiniui“ sakė: „Jei tokių žinių turėtum, pinigų turėtum va tiek“ (perbraukė ranka per kaklą)…

Lietuvos TSR KGB 1-ojo skyriaus nurodymu stebėjome Ignalinoje gyvenantį Aleksandrą Paškovskį (gim. 1889 m.), kuris nuo 1960 m. aktyviai susirašinėja su asmenimis Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, VFR. Iš tų šalių laiškai ateina, nenurodant autorių ir atgalinių adresų. Per traukinio Leningradas–Praha–Budapeštas palydovę perdavė dokumentus Lidijai Vomela, gyv. Austrijoje. Taip pat siuntė laiškus Irinai Petkevič į Suomiją, iš jos gavo laiškus, bet jau iš Šveicarijos. Surinkus žinias apie A. Paškovskį, paaiškėjo, kad 1940 m. jis mitinge sveikino paskelbtą sovietų valdžią, vokiečių okupacijos metais buvo areštuotas kaip įkaitas už Švenčionyse nušautą komendantą fon Beką, bet nesušaudytas ir paleistas. Po karo iki šiol dirbo geležinkelio meistru Ignalinoje. Išsiaiškinta, kad L.Vomela, kuriai į Austriją siuntė laiškus, yra A. Paškovskio duktė, 1923 m. gimusi Ignalinoje, gyv. Varšuvoje, dirbanti gide turizmo firmoje. Todėl ji dažnai lankosi kapitalistinėse šalyse, iš kur siunčia laiškus tėvui. Įtarimą kelia laiškų pabaigos tekstai, kurie yra tarsi koduoti. L. Vomela kasmet atvyksta pas tėvą į Ignaliną. Objektas stebimas toliau…

1974 m. rugpjūčio 6 d. agentas „Lukauskas“ iš Dysnos k. pranešė, kad pas Romualdą Krasauską be leidimo iš Vilniaus buvo atvykusi 17 metų JAV turistė Irena Krasauskaitė. Jos tėvas Zenonas buvo vokiečių baudėjas ir 1944 m. pasitraukė į Vakarus. I. Krasauskaitė lankėsi kapinėse, kultūros namuose, nufotografavo kolūkio sandėlius, pastatytus iš jo tėvos sodybos trobesių…

KGB Ignalinos skyriuje yra trys ieškomų asmenų – A. Linkos, M. Žvyriuko ir S. Čeponio – bylos ir N. Černiaus operatyvinio stebėjimo byla. Buvo tikrinami įvairūs mūsų agentų pranešimai apie tariamą ieškomųjų buvimo vietą, bet jie nepasitvirtino (kagėbistams derėjo žinoti, kad partizanas M. Žvyriukas dar 1949 m. žuvo Molėtų r. – J. B. past.).

Buvo stebimi režimui nelojalūs asmenys. Skyriuje yra 2 operatyvinio stebėjimo (kun. K. Garucko ir S. Kajoko) bylos ir 2 operatyvinio tikrinimo (P. Macijausko ir L.Bagdono) bylos.

Dėl kun. K. Garucko yra agentūrinių pranešimų, kad jis pamoksluose ir asmeniškai bendraudamas su parapijiečiais jiems daro kenksmingą ideologinę įtaką. Peikia mokytojus, kurie vaikams draudžia lankyti bažnyčią, mokinius ragina neklausyti mokytojų ir nuolat eiti į bažnyčią. Mokytojai Gerdvilytei siūlė klausytis Vatikano ir kitų priešiškų radijo stočių. Agentas „Pušinis“ pranešė, kad V. Garuckas renka faktus apie kunigų ir bažnyčios padėtį Lietuvoje. Įtariama, kad jis rašo ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“. Agento „Kepurė“ ir patikimo asmens Kavaliauskienės pranešimais, kunigas pamoksluose šmeižia sovietų valdžią, bara tuos, kurie nelanko bažnyčios, kalbėdamas duoda suprasti, kad ateis „ir kiti laikai“. Artimiausiu metu jam buvo pareikštas oficialus įspėjimas.

Buvęs banditas (partizanas – J. B. past.) P. Macijauskas dirba Ignalinos MSV, savo priešiškumo tarybų valdžiai neatsisakė. Nustatyta, kad 1972 m. rugpjūtį jis Daugpilyje bandė įsigyti šovinių pistoletui TT, agitavo jaunimą neiti tarnauti į tarybinę armiją. Sakė, kad „jo jaunystės laikais jaunimas ėjo į miškus ir kovėsi su sovietų valdžia“. P. Macijauską stebintys agentai „Česlovas“, „Petrėnas“ ir „Moteika“ charakterizuoja kaip uždarą, labai atsargų ir antitarybinių nuostatų žmogų…

Ignalinos ligoninės chirurgas L. Bagdonas tarp artimų žmonių skleidžia priešiškas, nacionalistines kalbas, renka senus buržuazinius leidinius…

1974 m. į Lenkiją buvo išvykę 87 rajono gyventojai, į rajoną iš Lenkijos atvykę 398 žmonės. Į VDR buvo išvykęs 1 gyventojas, į kapitalistines šalis išvykusių nebuvo.

KGB Ignalinos skyrius turi 30 agentų (tarp jų tris teistus asmenis, 1 buvusį tremtinį, 1 legalizuotą banditą, 1 gydytoją). Rajone yra 3 slapti agentūriniai butai.

1974 m. rajono teritorijoje įvykdytos dvi priešiškos veiklos.

Rinkimų į SSRS Aukščiausiąją tarybą metu (1974-06-16 d.) į balsadėžę buvo įmestas antitarybinio turinio laiškas. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad laišką parašė ignalinietė Birutė Kibildienė, dirbanti sarge pionierių stovykloje. Laišką parašė, diktuojant Ignalinos gyventojai Salomėjai Trainienei, kuri pati yra neraštinga. Taip pat išsiaiškinta, kad šios abi moterys 1973 m. parašė ir anoniminį šmeižikišką laišką Lietuvos TSR radijo ir televizijos komitetui. Su abiem pravestas profilaktinis pokalbis.

1974 m. lapkričio 7 d. Didžiasalyje (Dūkšto eksperimentinio ūkio kontoroje) buvo nuplėšta SSRS vėliava. Įvykį tiria rajono prokuratūra. Nustatyti įtariamieji: 18-metis Pažemiškių k. gyventojas Gintautas Lukjanskas ir 29-erių to paties kaimo gyventojas Rimas Čebatoriūnas (apie šią istoriją MI rašė – J. B. past.).

Kiti įvykiai. 1974 m. gegužės 5 d. Kuzmiškės k. gyventojas Petras Dubaka sumušė komunistą Vaclovą Žiromską, grasino susidoroti su kitais komunistais. Po įvykio P. Dubaka pasislėpė ir liko nenubaustas.

1974 m. spalio 2 d. Rimšės apylinkės pirmininkas A. Servuta pranešė, kad Peciūniškės k. gyventojas Alfonsas Baškys antitarybiškai pasisakė ir grasino sovietiniams darbuotojams. Su juo pravestas profilaktinis pokalbis.

Majoras I. Kolesničenko

L. e. KGB Ignalinos rajono skyriaus viršininko pareigas

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *