Vilkų jauniklių maitinimas, o rudenį – mokymas kasmet ūkiškai gyvenantiems žmonėms atneša nuostolių. Nuo gegužės 2 iki 20 d. Ligūnų ir Bėčiūnų kaimuose vilkų gaujos išpjovė 19 avių: 4 ėriavedes ir 15 ėriukų. Situaciją komentuoja Ignalinos rajono savivaldybės vyr. specialistas, ekologas Vytautas Zaleckas.

„Kad ir kaip ten bebūtų, vilkų tema nėra džiugi nei rezultatais, nei perspektyva. Vilkai yra vilkai. Gyvūnams irgi gyventi reikia, maitintis. Tai gamtos sukurtos mitybos grandinės sistemos dalis. Net ir mes esame tos grandinės dalis. Bet žmonėms, auginantiems gyvūnus, vis dėlto prarastos avys – nuostolis, ir labai dėl to gaila. Vilkai, kaip visada, yra drąsūs ir be jokios abejonės – protingi. Nuo jų apsisaugoti atviroje vietoje praktiškai neįmanoma. Net ir 2 metrų tvora jiems – ne kliūtis, o kad apsiginklavęs žmogus kas naktį budės prie savo bandos – nerealu. Visų nuo vilkų nukentėjusių žmonių avys buvo aptvertos „elektriniu piemeniu“, bet tai jų neišgelbėjo.

Žmonės stebisi, kodėl visoje šalyje padaugėjo vilkų puolimų atvejų. Aš įžvelgiu kelias priežastis. Pirmiausia – vilkams reikia ne tik patiems maitintis, bet išmaitinti ir jauniklius. Ne tik žmonės prisitaiko prie lengvesnio gyvenimo būdo, bet ir gyvūnai. Kam jiems vargti, tykant kokio laukinio žvėries, galynėtis su šernu, jei avys – pats lengviausias ir prieinamiausias grobis. O dabar avis augina kone kiekviena ūkiškai gyvenanti šeima. Atsirado net ir savotiškas verslas: žmonės nuomoja avis, kad nereikėtų šienauti didesnių ar sunkiai traktoriais prieinamų plotų. Avys juk nuėda viską iki pat žemės. Taigi – kai pasiūla didelė, tada prisitaiko ir paklausa. Kita vertus, manau, kad kasmet daugiau ar mažiau žmonės nukentėdavo nuo vilkų, bet kadangi anksčiau niekas tokiais atvejais žalos neatlygindavo, tai mažai kas ir kalbėdavo apie tai. Paprasčiau sakant, neturėjome tikslios informacijos, nes ji niekam nerūpėjo. 2013 m. spalį pasikeitus Medžioklės įstatymui, savivaldybė privalo atlyginti vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams iš lėšų, gautų už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą (už medžioklės plotus). Štai kodėl dabar žinomas ir fiksuojamas kiekvienas atvejis“, – teigia ekologas V. Zaleckas.

Ką daryti?

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovauja ekologas V. Zaleckas, nagrinėja visus su vilkų žala padarytus atvejus. Pastebėjus tokią nelaimę, žmogus iškart kreipiasi į savo seniūną, rašo prašymą komisijai. Seniūnas operatyviai perduoda informaciją ir dar tą pačią dieną atvykusi komisija sudaro padarytos žalos apžiūros aktą. Remdamasi vietoje užfiksuotais duomenimis ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro nustatytais įkainiais bei metodika, apskaičiuoja padarytą žalą ir kompensacijos dydį ir, užpildę prevencijos protokolą su siūlymu skirti kompensaciją konkrečiam žmogui, teikia siūlymą administracijos direktoriui. Jis įsakymu skiria kompensaciją. Tada belieka laukti pinigų sąskaitoje. Vidutiniškai už vieną ėriavedę, sveriančią 40 kg, mokama apie 400 Lt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena maždaug 208 vilkai. Bet labai jau įtartinai atrodo tas vilkų skaičiavimas, žinant, kad vilkas labai protingas ir per parą įveikia 40–50 km, tai tas skaičiavimas – kažkoks šou. Skaičiavimas dėl skaičiavimo, o ne dėl rezultato. Kita vertus, apskaitoje dalyvavo „tik keletas“ savanorių, studentų ir panašiai. Skaičiavimas panašesnis į studentų smagų pasivaikščiojimą snieguotuose miškuose ir įdomią patirtį. Bet ar nebūtų protinga į tokį rimtą reikalą įtraukti ir ūkininkus, ir pačius medžiotojus, jei jau esam suėmę gamtą į savas rankas, tai darykim tai „vyriškai“. Lietuvoje registruota apie 30 000 medžiotojų ir 120 000 ūkininkų ūkių bei dar tūkstančiai visokiausių mylėtojų. Jei visi teisės aktų nustatyta tvarka būtų įpareigoti vieną kartą per metus skaičiuoti gyvūnijos išteklius, tada rezultatas būtų jei netobulas, tai bent jau panašus į realų. Taip būtų suskaičiuoti ne tik vilkai, bet ir musės, ir uodai, tada būtų aišku kaip gyventi, ūkininkauti, o svarbiausia – kaip tvarkyti savo krašto išteklius.

Autorės nuotr.