Kažkada šalia naujai nutiesto kelio Dūkštas–Visaginas esančių kaimų žmonės džiaugėsi pagerėjusiu susisiekimu su Dūkštu ir naujai statomu energetikų miestu. Buvusių atokių Beržininkų, Kalviškių, Stašionių, Vėdarinių ir kitų kaimų gyventojai galėjo džiaugtis, kad jų kaimų žmonės gali laisvai nuvykti į didesnius miestus ir gretimus kaimus.
Bėgo metai ir šiuos kaimus dabar visi pamiršo. Skrieja keliu autobusai, bet niekam neįdomūs šių kaimelių gyventojai. Šiame kelyje sustoja tik vienas Ignalinos autobusų parko autobusas, kuris nuveža kaimiečius apie 8 val. ir atgal parveža po pustrečios valandos. Žmonės per tą laiką nebegali suspėti apsilankyti poliklinikoje, parduotuvėse. Šių kaimų gyventojai juokauja, kad Ignalinos autobusų parko darbuotojai juos seniai atskyrė nuo bažnyčios ar cerkvės. Žmonės dėl jų tokio tvarkaraščio nebegali ir ten pasimelsti, dalyvauti Mišiose, kitose apeigose.
Kaimiečiai supranta, kad parkas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tačiau lankstumo tikrai trūksta. Galėtų juk, kad tas autobusas atgal išvažiuotų nors po pietų. Žmonės suspėtų susitvarkyti, ir net į bažnyčią ar cerkvę užeiti. Dabar tokia tvarka džiaugiasi tik privačių taksi vežėjai. Jiems iš tokio parko nerangumo tik gražaus pelno byra. Tačiau retas kaimietis privatiems vežėjams gali mokėti tokius pinigus.
Pamirštų kaimų žmonėms reikia irgi dėmesio. Tvarkaraščiai turi būti sudaromi paisant protingumo ir racionalumo kriterijų.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!