Antanas Panavas iš Grybėnų, septynių vaikų tėvas, pats kilęs iš gausios, dvylikos vaikų šeimos. Tai gal daugiavaikė šeima – giminės tradicija? Ne, juokiasi abu su žmona Audra, tiesiog kažkaip netyčia viskas išėjo…

Visi Panavų šeimos vaikai – pametinukai. Jauniausiai Erikai – dešimt, vyriausiai Marijai – šešiolika. Na, o tarp jų dar penki: Aldonai – vienuolika, dvyniams Karoliui ir Karolinai – dvylika, Antanui – trylika, Kristinai – penkiolika. Visi gyvena draugiškai, ūkio darbus kaip mat sušokę sudoroja. Iš savo ūkelio ir verčiasi, nes tiek šeimos galva Antanas, tiek vaikų motina Audra – bedarbiai.

„Būtų darbo – su malonumu į jį kibčiau. Bet Grybėnuose paskutinis darbdavys – žemės ūkio bendrovė – jau bankrutavo (Antanas dirbo traktorininku – J. B.). Automobilio neturime, tad toliau kur į darbą važinėti vėl gi neišeina. Todėl gaudau atsitiktinius, sezoninius darbus. Vasarą dirbu grybų–uogų supirkėju. Ir, žinoma, gelbsti pašalpos“, – nelinksmai mintija Antanas.

Devynių burnų Panavų šeima gauna 2000 Lt socialinių pašalpų ir dar 360 Lt už vaikus (po 52 Lt už kiekvieną). Taigi kiekvienam išeina po 262 litus. Antanas ir Audra stebisi valstybės politika. Visi sielojasi, rankas laužo, kad gimstamumas menkas, gyventojų mažėja, o pašalpų politika daugiavaikėms šeimoms tokia, kad kuo daugiau vaikų, tuo mažesnė kiekvienam pašalpa mokama.

Šeima gyvena buvusioje Grybėnų mokykloje, socialiniame būste. Jį norėtų išsipirkti, bet valdžia neparduoda. Kai įsikėlė į šį pastatą, jis buvo gerokai apleistas. Pats Antanas pastatą apšiltino, grindis naujas sudėjo. Ir namo aplinka sutvarkyta, suolelių, gėlynų, pavėsinių įrengta. Tačiau daugiausia laiko sugaištama ir jėgų išeikvojama šeimos ūkiui prižiūrėti, kuris visus ir maitina. Yra 2 karvės, 2 telyčios, pulkas vištų, kalakutų, 2 paršai tvarte kriuksi, daug bulvių sodinama. Tad daržovės, mėsa, pienas, sviestas  – iš savp ūkio. Savos žemės neturi, naudojasi tėvo turima žeme. Dalį malkų perka, dalį su vaikų pulku miške prirenka.

Visi vaikai mokosi Daugėliškio vidurinėje mokykloje, tad kasryt pusė geltonojo autobusėlio vien Panavų atžalos užima. Iš viso septynetuko Panavų pavardę į žinomas kilstelėjo trylikametis Antanas, neseniai per respublikines dviratininkų varžybas Ignalinoje netikėtai nosį nušluostęs visiems, net sporto mokyklose prakaitą liejantiems dviratininkams.

Taip ir gyvena Panavų šeima, tėvo Antano prižiūrima ir vairuojama. Išskyrus nusistebėjimą valdžios politika daugiavaikių šeimų atžvilgiu, daugiau jokių aimanų ar skundų niekieno adresu neišgirdau. Sukasi visi, kaip tos bitutės avily, savom rankom viską pasidarydami ir nelaukdami, kad kas ką duotų iš šalies. Artėja uogų, vėliau grybų sezonas, tad visa šeima trauks į mišką, kuris vasarą taip pat darbštiems maitintoju tampa.

Neklausiau, ar vaikai sekmadienį tėtį su jo diena pasveikins. Pagaliau svarbu juk ne dovanos, o pagarba, meilė ir sutarimas. Tuomet tiesiog ir nuoširdaus ačiū šventės proga užtenka.

Autoriaus nuotr.