Skip to content

Kas atlygins telefoninių sukčių padarytą žalą?

MI informacija

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo atlyginama žala tik nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų. Smurtinis nusikaltimas – tai  Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.

Smurtinių nusikaltimų sąrašas yra pakankamai ilgas – jame yra įvardintos net 57 nusikalstamos veikos. Šiai nusikaltimų kategorijai priskiriami nužudymas; nužudymas labai susijaudinus; naujagimio nužudymas; sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės; padėjimas nusižudyti; sunkus sveikatos sutrikdymas; sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus; nesunkus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas laisvės atėmimas; prekyba žmonėmis; išnaudojimas priverstiniam darbui, visi seksualiniai nusikaltimai; vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas; vaiko pirkimas arba pardavimas; vaiko išnaudojimas pornografijai; plėšimas; turto prievartavimas; piktnaudžiavimas; poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam; savavaldžiavimas; įtraukimas į prostituciją ir kt.

Visi smurtiniai nusikaltimai yra išvardinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše.

Deja, nei sukčiavimas (taip pat ir telefoninis sukčiavimas), nei Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių taisyklių pažeidimas (kitaip tariant, asmenų žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas autoįvykio metu) nepriskiriami smurtinių nusikaltimų kategorijai, todėl padaryta žala iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondo  neatlyginama.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priteistą žalą turėtų atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Jeigu  nusikaltimą padaręs asmuo teismo priteistos žalos neatlygina, nukentėjusysis dėl  žalos išieškojimo gali kreiptis į antstolį.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *