Paroda tokiu pavadinimu skirta prof. Česlovo Kudabos 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį organizavo Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija. Visus pasveikinusi progimnazijos direktorė Danutė Jatulė pristatė parodą, kurioje eksponuojamos Česlovo Kudabos gyvenimo akimirkas įamžinusios nuotraukos, jo rankraščiai, knygos, kuprinė, su kuria keliauta ir po pasaulio kalnynus, ir išvaikščioti Lietuvos kalneliai. Didžiausią ekspozicijos dalį sudaro mokinių piešiniai – šilti ir spalvingi, lyg dovana savo gimtąją žemę taip mylėjusiam profesoriui.
Parodos pristatyme dalyvavo ir Č. Kudabą prisiminė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas, rajono mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė bei Seimo nario Česlovo Kudabos sekretore dirbusi Nijolė Nagurnaitė.
Geografijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos deputatas prisimintas kaip labai paprastas, sąžiningas, savo darbui ir veiklai atsidavęs žmogus. Jis labai mylėjo Lietuvą, buvo ją visą išvaikščiojęs, žvilgsniu išglostęs. „Žmonės jį labai mylėjo, vadindavo tiesiog profesoriumi, mėgo su juo pasišnekučiuoti ir dabar jis gyvas širdyse, gražiai prisimenamas…“, – pasakojo mero pavaduotojas H. Šiaudinis.
Č. Kudaba parašė 13 knygų, parengė 31 leidinį kartu su bendraautoriais, publikavo 1944 straipsnius. 1993 m. jo vardu pavadinta mokykla (dabar Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija), 1997 m. įsteigta jo vardo premija, Česlovo Kudabos vardu 2000 m. pavadinta gatvė Vilniuje, viena iš auditorijų Vilniaus universitete, pradėtas organizuoti respublikinis mokinių Česlovo Kudabos geografijos konkursas. Už mokslinį darbą ir nuopelnus Lietuvai profesorius apdovanotas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Valdo Adamkaus premijomis. Po mirties jam skirta Ignalinos rajono savivaldybės Miko ir Kipro Petrauskų premija.
Gražiai apie Č. Kudabą pasakojo ir apie bendrus siekius kelyje į Lietuvos nepriklausomybę kalbėjo Č. Juršėnas, pastebėjęs, kad šiam tyros dvasios žmogui, mokslininkui nebuvo lengva politikoje, o ypač tuomet, kai matė, kad kažkas vyksta ne taip…
„Profesorius buvo pats gražiausias žmogus iš visų sutiktų gyvenime. Žmogus iš didžiosios raidės. Jį pažinti ir su juo bendrauti – tai Dievo dovana…“, – sakė jo padėjėja dirbusi N. Nagurnaitė. Moteris prisiminė, kaip kartu tekdavo eiti pėsčiomis pas žmones, spręsti jų klausimus, rašyti atsakymus, koks Č. Kudaba būdavo dėmesingas, užjaučiantis, įsigilinantis į kiekvieną dalyką. Tuomet sudėtinga buvo gauti kuro. Aukščiausiosios tarybos deputatas į Ignaliną atvažiuodavo traukiniu. Didžiausią pagarbą ir meilę jis jautė paprastam žmogui ir vertino vidinį grožį. Mėgdavo sakyti: „Pažiūrėk, koks gražus šitas žmogus…“. Vedėja R. Lisauskienė prisiminė, kad Č. Kudaba Ignalinos 1-osios vidurinės kolektyvui buvęs gėrio ir teisybės orientyras. Jeigu kokiu klausimu kildavo diskusijos, mokytojai iškart žiūrėdavo, ką tuo klausimu yra pasakęs ar parašęs profesorius. Juo labai pasitikėjo.
Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos mokiniai parengė meninę programėlę, skaitė eiles, dainavo ir kalbėjo apie tai, koks turėtų būti tikras kudabietis – savo krašto patriotas, mylintis mokyklą, saugantis gamtą, besidomintis Lietuvos istorija, dalyvaujantis visuomeniniame gyvenime… Smagu būtų profesoriui girdėti tokius žodžius, matyti jo atminimui skirtus piešinius… Direktorė D. Jatulė sakė, kad Česlovo Kudabos jubiliejinei sukakčiai skirtų prasmingų renginių šiais metais bus ir daugiau.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!