Šiemet tradiciškai Jonines „šventė“ ne tik varduvininkai ir šėlionių mėgėjai, bet ir policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Birželio 23-iosios pavakarę, 16.37 val., sulaukta pagalbos šauksmo iš Dietkauščiznos. „Kaime ant pagrindinio kelio vyksta muštynės tarp pranešėjos vyro ir draugo. 43-ejų metų vyrui reikalinga greitoji medicinos pagalba. Greitoji informuota. Konfliktas tarp pažįstamų asmenų. Surašytas tarnybinis pranešimas.“ Toks pranešimas policijoje užregistruotas, bet neva dėl mažareikšmiškumo žiniasklaidai nepateiktas. Pajėgos pagal pranešimą į Dietkauščizną išsiųstos 16.39 val. Taigi, iš pirmo žvilgsnio, regis, eilinės gal net apsvaigusių kaimiečių muštynės, kurios jau visiems tapusios kasdienybe, bet…

Visi slepiasi už tylos sienos

Po to, kai Ignalinos–Didžiasalio keliu pralėkė kaukdamos specialiųjų pagalbos tarnybų komandos, atkreipdamos visų dėmesį, apsimesti, kad nieko nebuvo – būtų kažkaip neprotinga. Patys policijos pareigūnai šio įvykio, regis, taip pat nesureikšmino, nes jau nuvykus į įvykio vietą buvo „pasirašyta taikos sutartis“. Bet faktas tas, kad nukentėjusysis paguldytas į Visagino ligoninės Chirurgijos skyrių. Gerai pagalvojus, jei nieko ten reikšmingo neįvyko, tai kodėl tada žmogus ligoninėje? Kam apskritai reikėjo dėl „niekinių“ dalykų švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus ir kviesti greitąją bei policijos pareigūnus? Galbūt tuo metu, kai jie važinėjosi „dėl nieko“, kažkam išties gyvybiškai reikėjo pagalbos? Kita vertus, už melagingą iškvietimą „dėl nieko“ turėtų atsakyti pagal įstatymus tas, kuris kreipėsi pagalbos. O žinote, kas keisčiausia – apie įvykį žinančių ir jį mačiusių daugiau negu pakankamai, situacija keliskart rimtesnė, nei atrodo iškart, bet visi užsitvėrė tylos siena. Klausimas KODĖL?
Iš įvairių, bet, deja, neoficialių informacijos šaltinių, mat net ir kalbėjusieji, ir viską nuosekliai išpasakojusieji nenori būti įvykio liudininkais, sudėliosime rebusą, kurį, matyt, nesunkiai išspręsite ir patys. Kaip suprantate, jokių pavardžių neminėsime, nes tai tėra rebusas.

Kriminalinis rebusas

Mūsų tauta, turinti išskirtinių gebėjimų išsiplautomis alkoholyje smegenis ieškoti „tiesos“. Ar džiaugsme, ar skausme – alkoholis privaloma atributika. Jei neišgeri į „draugo“ (sugėrovo) sveikatą, reiškia tu negerbi draugo. O tada jau įvykių prognozuoti nebegali niekas…

Taigi, belaukdami Joninių šventės, kaimo gyventojai šventei pradėjo ruoštis iš anksto. Pasiruošimas tradicinis – kuo daugiau alkoholio, tuo šventė geresnė. Mūsų rebuso vienas iš herojų su sugyventine taip pat šventei ruošėsi kaimo centre, prie parduotuvės. Bendraminčių tąkart sukiojosi ir daugiau. „Draugų“ būryje apsilankė ir įdomus personažas, ne šiaip koks nors žmogelis. Visi kaip susitarę tvirtina, kad tai vienos rajono valstybinės tarnybos pareigūnas. Taigi, tarp šių dviejų nelygiaverčių „draugų“ žodis po žodžio įsiplieskė konfliktas, peraugęs į muštynes. Nors vietos gyventojai juokauja, kad muštynėmis to nelabai pavadinsi, kai vienas guli ant žemės, o kitas, apimtas įsiūčio, be atvangos spardo gulintįjį kojomis. Nukentėjusysis, pasak vietos gyventojų, nors mėgstantis taurelę, bet yra tylus ir ramaus būdo, o štai kaime gerai žinomas pareigūnas – visų baubas, nes išgėręs yra nevaldomai žiaurus, nuo jo stipriai ne pirmą kartą nukenčia ne tik kaimo gyventojai, bet ir artimiausi, brangiausi jo šeimos nariai. Ir greitąją pagalbą žmonės, sako, kviesti būtinai reikėjo, nes tuo metu nukentėjusysis nebevaldė kojų ir gulėjo kraujo klane.

Pilietiškumas? Ne šįkart…

Apie kokią tautos ar net krašto ateitį galima kalbėti, jei mes visi elgiamės ne kaip sąmoningi piliečiai, o kaip kokie liurbiai. Pakelti ranką prieš silpnesnįjį, pavogti, sugadinti ar kitaip nusižengti bendroms normoms ar įstatymams, drąsos turime visi, bet bent jau prisipažinti ir atsakyti už savo veiksmus tegali vienas kitas. Juk „įkliuvę“ desperatiškai ieškome būdų išvengti atsakomybės. Apgailėtina. Kažin tik, kas didesnis liurbis: ar tas, kuris ieško būdų išvengti atsakomybės, ar tas, kuris tiesiogiai padeda jos išvengti.