Notariškai tvirtinti privaloma daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo (pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo, patikėjimo, dovanojimo, mainų; įmonės pirkimo–pardavimo) ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo (pavyzdžiui, įkeitimo) sandorius, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip.
Taip pat pas notarą būtina tvirtinti vedybų sutartis bei kitus sandorius, kuriems Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Iš tokių sandorių, kuriuos tvirtinti privaloma pas notarą, galima paminėti sutuoktinių susitarimus dėl bendro turto padalijimo santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu atvejais; pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo; hipotekos (įkeitimo) sandorius; oficialiuosius testamentus; paveldėtų nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo sutartis; rentos sutartis; išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, pateikiamus norint parduoti dalį nekilnojamojo turto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė ir t. t.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad notariškai būtina tvirtinti kilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, jei to daikto vertė yra didesnė kaip 50 tūkst. litų; pinigų ir kito turto ar turtinės teisės dovanojimo sutartis, kurių suma yra didesnė kaip 50 tūkst. litų.
Notaro privalomai tvirtinami šie įgaliojimai: įgaliojimai sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (pvz., įgaliojimas parduoti nekilnojamąjį turtą); įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Sandoriai, kuriems Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai nenumato privalomos notarinės formos, sandorio šalims pageidaujant, gali būti sudaromi notarine forma.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!