Savivaldybės viešoji biblioteka surengė susitikimą su Lietuvos dokumentinio kino kūrėju ir fotomenininku Algirdu Tarvydu, kuris jau daugelį metų vasaras ir ne tik leidžia sodyboje Antalksnėje. Bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, pristatydama svečią pasidžiaugė, kad Algirdą pamėgę antalksniečiai jau įprato jį vadinti teisėtu kaimo gyventoju. A. Tarvydas mielai susitinka ir su Linkmenų sen. Gyventojais, ir ignaliniečiais. Šįkart, pasakodamas apie savo penkiasdešimties metų kūrybinį kelią, svečias pristatė ir praėjusių metų pabaigoje išleistą savo knygą „Lietuviško kino veidai“.

Susitikimą su ignaliniečiais A. Tarvydas nusprendė pradėti sukurta kino juosta apie vieną iš seniausių Lietuvos kino operatorių ir režisierių Stasį Vainalavičių. Po šio dokumentinio filmo peržiūros jo autorius papasakojo, kad dar 1962 m. baigęs Vilniaus kultūros švietimo technikumą, o kiek vėliau ir Maskvos kinematografijos institutą, pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje operatoriumi bei režisieriumi. Per savo darbą kino studijoje nufilmavo daugiau kaip 500 siužetų kino žurnalams ir 41 dokumentinį filmą. Visi nufilmuoti ir sukurti filmai saugomi Lietuvos centriniame valstybės bei Seimo archyvuose.

A. Tarvydas prisipažino, kad, dirbdamas operatoriumi ir režisieriumi, niekad nesiskirdavo ir su fotoaparatu, juo įamžino lietuviško kino kūrėjus bei žinomus aktorius. Jis dar 1995 m. pradėjo galvoti ir apie knygos leidybą. Buvo surinkęs apie 3000 nuotraukų, po atrankos į knygą pateko 200 nuotraukų. Jose – Lietuvos kino pradininkų, kino režisierių, vaizdo ir garso operatorių, aktorių, kitų kino kūrime dalyvavusių darbuotojų portretai. Pasak knygos autoriaus, jam pavyko įamžinti unikalius kino režisierių Petro Abukevičiaus, Vytauto Žalakevičiaus, Raimondo Vabalo, Algimanto Puipos, Almanto Grikevičiaus, Marijono Giedrio, operatorių Jono Griciaus, Algimanto Mockaus, Viktoro Starošo, Henriko Šablevičiaus ir daugelio kitų žymių Lietuvos kino kūrėjų portretus. Knygoje patalpintos ir unikalios aktorių Donato Banionio, Vaclovo Blėdžio, Rimgaudo Karvelio, Vytauto Kernagio, Vaivos Mainelytės, Laimono Noreikos, Nijolės Oželytės, Vytauto Paukštės, Eugenijos Pleškytės, Antano Šurnos ir kitų visiems gerai pažįstamų kino legendų portretai.

Knygos „Lietuviško kino veidai“ pratarmę parašęs Naglis Kardelis (beje, mūsų kraštietis) teigia, kad bemaž visi fotografijose esantys kino kūrėjai nufotografuoti kūrybinio darbo metu – filmuojantys ar tinkamo kadro laukimo būsenoje. Tai dar kartą patvirtina A. Tarvydo, kaip fotomenininko, talentą. Autorius įdomiai papasakojo apie daugelio kadrų istoriją, nutikimus, bendraujant su fotografijų herojais.

Už šią ignaliniečiams padovanotą turiningą popietę A. Tarvydui nuoširdžiai dar kartą padėkojo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir susitikimo dalyviai.

Autoriaus nuotr.