Skip to content

Peršalimai vasarą vis dažnesni

MI informacija

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai yra didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

„Dažnas mano, kad peršalimo ligų metas yra ruduo ir žiema. O vasara – tai laikas, kai peršalti neįmanoma. Tačiau būtent vasarą žmonės dažnai sukaista, perkaitę atsigaivina šaltais gėrimais, mėgaujasi maudynėmis šaltame vandenyje, vėdindami patalpas sudaro skersvėjus, todėl dažnam prasideda sloga ar gerklės skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda kosulys. Kasdien sulaukiame pacientų, kurie sakosi dar vakar buvę sveiki maudęsi, mėgavęsi saule, o jau šiandien karščiuoja ir skundžiasi ūmiu gerklės skausmu“, – pasakojo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Dažniausios ligos vasarą – angina, sloga, gerklės uždegimas, laringitas. Specialistė pastebi, kad žmonės neįvertina to, kad gelbėdamiesi nuo karščio skersvėjais, ledais, šaltais gėrimais, maudynėmis vėsiame vandenyje, netaisyklingai nustatytais kondicionieriais patys pastūmėjame save ligai į glėbį. Rodosi karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai. Tačiau per karščius pasigauti peršalimą šansų yra ne mažiau nei žiemą. Būtent pirmaisiais vasaros mėnesiais, kai saulė karšta, o vėjas dar šaltas, visiems norisi šilumos, skubama nusivilkti šiltesnius drabužius, o vėjas papučia ir to gana. Neveltui šiltuoju metų laiku dėl peršalimo ligų dažniausiai kreipiasi jauni žmonės ir vaikai.

Išvengti peršalimo ligų tikrai įmanoma ir vasarą. Žmogaus organizmas po žiemos būna nusilpęs, trūksta vitaminų ir mikroelementų. Susidūręs su virusais ar temperatūrų kaita organizmas yra lengviau pažeidžiamas. Todėl turėtume valgyti daugiau šviežių salotų, daržovių, vaisių, grūdinti organizmą ir vengti temperatūrų kaitos, neskubėti įjungti kondicionierių.

Tačiau net ir saugantis, dažnai nepavyksta išvengti susirgimų ir tada svarbu tinkamai gydytis. Pasak „Camelia“ vaistininkės J. Švarcaitės pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, visada galima pasikonsultuoti su vaistininku kaip užkirsti kelią ligai.

Užkimimą geriausiai gydo vaistažolių arbatos, skalavimai, gleivinę drėkinančios pastilės. Jei skausmas nėra stiprus – skalauti labiausiai tinka ramunėlių ar šalavijų vaistažolių nuovirai. Varvančią nosį svarbu plauti jūros vandeniu, tinka ir elementarus druskos tirpalas, vaistinėje gausu įvairių lašų, purkštukų, pieštukų, kurie padės užsikimšus nosiai ar sustabdys jos varvėjimą. Taip pat būtina nepamiršti, kad visais peršalimo atvejais, o ypač vasarą reikia gerti kuo daugiau skysčių. Tinka liepos žiedų ir kitos arbatos. Peršalimo ligų trukmė labiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Tinkamai gydoma sloga turėtų baigtis per savaitę. Tačiau jei nepasveikstate per savaitę – derėtų susirūpinti, ar jums neprasidėjo sinusito, ar negresia kitos komplikacijos ir kreiptis į gydytoją. Sinusitas, bronchitas, ausų infekcijos, nervų uždegimai – tai dažniausios komplikacijos, kurios pavojingesnės už patį peršalimą. Jei jaučiate peršalimo požymius ilgiau nei dvi savaites, ilgiau kaip savaitę vargina kosulys, jaučiate skausmą aplink akis, nosį, dūstate ar skauda ausis – būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. 

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here