Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad viešint svečioje šalyje ir prireikus būtinosios pagalbos gydymo įstaigoje, Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pateikti gali tik tie žmonės, kurie mūsų šalyje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Visgi būna atvejų, kai nedrausti mūsų kraštiečiai pasinaudoja šia kortele, o tokiais atvejais jie privalo grąžinti lėšas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.

Todėl prieš išvykstant už Lietuvos ribų patariama visuomet įsitikinti, ar žmogus yra draustas PSD, jei ne – reikėtų pasirūpinti šiuo draudimu. Būtinosios pagalbos užsienyje dažniausiai prireikia šiltuoju metų laiku, kai daugeliui žmonių atostogų metas, yra daug keliaujama, vykstama į Europos šalis. Šių kelionių metu pasitaiko ir susirgti, ir patirti traumų, tokiais atvejais ir prireikia medikų pagalbos bei pasitaiko nesusipratimų dėl ESDK.

„Europos sveikatos draudimo kortelė patvirtina apdraustojo teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES) šalyse ir Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje metu. Labai svarbu žinoti tai, kad ši kortelė garantuoja tik nemokamą būtinąją pagalbą, tačiau nėra dengiamos transportavimo iš vienos valstybės į kitą išlaidos, taip pat priemokos už gydymo paslaugas, galiojančios svečioje šalyje. Priemokas žmogus turi apmokėti savo asmeninėmis lėšomis ar už jį apmoka privati draudimo bendrovė, apdraudusi klientą papildomai tokiu draudimu“, – teigia Jūratė Sabalienė, VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja.

Jos teigimu, kasmet pasitaiko žmonių, kurie ar dėl nežinojimo, ar dėl kitokių priežasčių, pasinaudoja ESDK, nebūdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Vėliau jiems už gautas gydymo paslaugas tenka susimokėti iš savo kišenės. Todėl labai svarbu, kad žmonės, kurie nustojo mokėti PSD įmokas, ar už juos jos nebemokamos, ar išvyko gyventi į kitą šalį, ar pan., tačiau turi ligonių kasų išduotą ESDK, kurios galiojimo laikas nepasibaigęs, nesinaudotų tokia kortele, gaudami būtinosios pagalbos paslaugas.

„Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į Lietuvą, šiuo atveju į mus, dėl šių išlaidų kompensavimo. Visais šiais atvejais ligonių kasos, apmokėjusios už suteiktas paslaugas, nustačiusios, kad žmogus nebuvo draustas PSD, minėtas sumas išsiieško iš tų, kurie neteisėtai pasinaudojo kortele. Žalos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo žmogui suteiktų gydymo paslaugų kiekio bei apmokėtų sumų“, – sakė J. Sabalienė.

J. Sabalienės teigimu, žmogus, kuris neteisėtai pasinaudojo ESDK, pirmiausia yra informuojamas apie tai, kad jis turi pats atlyginti žalą, t. y. grąžinti lėšas į PSDF, arba pateikti draustumą patvirtinančius dokumentus. Jei žmogus to nepadaro geranoriškai, yra kreipiamasi į teismą ir išieškoma tam tikra pinigų suma.

Taip pat svarbu žinoti, kad gydymas svetur kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad tiems gyventojams, kurie nėra drausti PSD, prireikus tenka plačiai atverti piniginę svečioje šalyje. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai vienas žmogus, nebūdamas draustas, pasinaudojo ESDK ir padarė daugiau nei 23 tūkst. litų žalą PSDF biudžetui, kurią jis turi atlyginti.

Svarbu atminti, jei ESDK buvo pasinaudota neteisėtai (esant nedraustam), už gydymo išlaidas vis tiek teks susimokėti pačiam. Jei jau taip atsitiko, geriausia žalą atlyginti geranoriškai.

Primename, kad ESDK nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK) gyventojų aptarnavimo skyriuose visiems žmonėms, kurie yra drausti PSD. Atvykus į vietą, šią kortelę galima gauti greitai per keliolika minučių, nes jos pagaminamos vietoje. Jei nepatogu atvykti į TLK, tuomet prašymą pateikti galima internetu.

2013 m. iš viso išduotos 161 394 kortelės ir 10 789 jas pakeičiantys sertifikatai. Už būtinosios pagalbos paslaugas ES šalyse buvo sumokėta apie 22,7 mln. litų.

Šalys, kuriose galioja ESDK

Europos Sąjungos šalys:
Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija,  Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

Europos ekonominės erdvės šalys:
Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
Šveicarijos Konfederacija.