Skip to content

Kaip Lietuvos žemė politikus augina

MI informacija

 

Referendumas dėl žemės, kuriam iš anksto buvo pranašaujama liūdna baigtis, taip liūdnai ir baigėsi. Dabar referendumo iniciatoriai ir organizatoriai kaltę dėl to verčia visiems kitiems, visų pirma Seimui, paskyrusiam tokią blogą referendumo datą.

Matote, vasara. Jeigu referendumas būtų buvęs bent jau pavasarį, žmonės jame būtų dalyvavę aktyviau.

Tai kaip čia dabar išeina – pavasarį žemės likimas žmonėms būtų rūpėjęs, o vasarą jau neberūpėjo? Jau atsirado svarbesnių dalykų? Bet jeigu yra svarbesnių dalykų – tai ko skųstis, vadinasi, referendumas nesvarbus.

Tris šimtus tūkstančių parašų organizatoriai surinko, referendume už draudimą parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims (vadinasi ir bendrovėms?) balsavo mažiau – tik beveik 269 tūkstančiai piliečių.

Kol kas palikime ramybėje žemę, kurią užsieniečiai taip ir sapnuoja užgrobti, ir prisiminkime, kad referendume buvo dar du klausimai. Vienu jų organizatoriai reikalavo pritarimo jų siūlymui, kad referendumui surengti užtektų šimto tūkstančių rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Girdi, tris šimtus tūkstančių parašų beveik neįmanoma surinkti ir dėl to žlunga daugybė piliečių siūlomų gerų iniciatyvų.

Už šitą iniciatyvą buvo surinkta trys šimtai tūkstančių parašų. Ir kas išėjo? Ogi trylika su puse milijonų, skirtų referendumui surengti, nuėjo… na, šuns neįžeidinėsiu, o teisybės, kur nuėjo, irgi geriau nerašysiu.

Peršasi mintis, kad nemaža dalis pilietiškai nusiteikusiu Lietuvos piliečių į referendumą neatėjo jau vien todėl, kad „taip“ būtinai reikėjo atsakyti į visus tris klausimus. Priminsiu, kad trečiame klausime buvo siūloma numatyti, kad referendumu priimtos Konstitucijos pataisos būtų keičiamos tik tokiu pat būdu.

Taigi, būtinybė vienodai atsakyti į visus tris klausimus atbaidė dalį piliečių. Ir referendumo organizatoriams tiesiog pirštu prikišamai buvo parodyta, kad net trys šimtai tūkstančių parašų neužtikrina referendumo sėkmės, o referendumai su šimtu tūkstančių – na, kiekvieną kartą būtų po keliolika milijonų…

Ar referendumo dėl žemės organizatoriams neatėjo į galvą, kad toks trijų klausimų, į kuriuos būtinai reikia atsakyti vienodai, suplakimas tiesiog žlugdo referendumą? Jeigu neatėjo – tada arba organizatoriai tuose dalykuose visiškai nesigaudo, arba jie paprasčiausiai nebuvo suinteresuoti, kad referendumas pavyktų.

Jeigu nesigaudo – galėjo bent su specialistais pasikonsultuoti, kurie tikrai būtų patarę, kaip padaryti, kad klausimai būtų atskirti. Vis dėlto politologų išsakyta nuomonė, kad organizatoriams ne referendumo reikėjo, o politinio triukšmo, noro susikrauti politinį kapitalą, atrodo teisingesnė.

Tokią prielaidą tarsi patvirtina vienas iš aktyviausių veikėjų Pranciškus Šliužas, jau prašnekęs apie būtinybę kurti partiją. Šliužas pareiškė norįs įsiskverbti į partinę sistemą ir sugriauti ją iš vidaus. Kokiu būdu ir kas būtų po to, kuro galima pakeisti dabartinę visame demokratiškame pasaulyje egzistuojančią sistemą – na, kam tokie klausimai, juk kai kuriems veikėjams svarbiau – patekti į valdžią…

O kol kas eina kalbos, kad žemės pardavimo užsieniečiams priešininkai sugalvojo būdą, kaip padaryti, kad užsieniečiai į Lietuvą net nežvilgčiotų. Tereikia užleisti ją Sosnovskio barščiais. Šie augalėliai, dar pusiau rusiškai borščevikais, o lietuviškai – bolševikais vadinami, yra tokie pat gajūs ir kenksmingi. Atvežti į Lietuvą, jau daug bėdos pridarė.

Aplinkos ministerija sugalvojo pradėti su tais barščiais rimtą kovą. Numatoma, kad ateityje žemių savininkams, kurių plotuose auga tokie barščiai, bus skiriamos baudos. O kol kas bandyta tai kovai panaudoti Briuselio lėšas – ministerija skyrė 4,8 milijono litų ir paskelbė viešųjų pirkimų konkursą.

Ir savo žemę mylinčioje Lietuvoje neatsirado nė vienos firmos, kuri būtų dalyvavusi tame konkurse – panorusi užsiimti Sosnovskio barščių naikinime. Iš Briuselio gaunami pinigai dideli, bet čia dirbti reikėtų.

Žemė prapuola? Na, svarbu, kad užsieniečiams neatitektų.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje