Skip to content

Ignaliniečiui Vygantui Diliui įtektas LTOK medalis

Mamertas KRAPAUSKAS

Neseniai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo iškilmingai pagerbti jubiliejinius gimtadienius pažymintys ir olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę įvairių sporto šakų veteranai bei treneriai, kuriems LTOK prezidentė ir olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė įteikė olimpinius žiedus, prizus ir medalius „Už nuopelnus olimpizmui“. Tokio aukšto įvertinimo susilaukė gerai pažįstamas krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, ilgametis Vilniaus „Statybos“ komandos žaidėjas ir treneris Rimas Endrijaitis, buvęs Lietuvos slidinėjimo federacijos pirmininkas Rimantas Pilauskas, taip pat įvairių sporto šakų federacijų atstovai. Tarp jų 60-ojo gimtadienio proga aukšto įvertinimo susilaukė ir ignalinietis, rajono tarybos narys, buvęs ilgametis Elektrėnų „Energijos“ rankinio komandos žaidėjas, vėliau šios komandos vyriausiasis treneris ir „Senjorų“ klubo įsteigėjas, rajonui gerai pažįstamas sportinio sąjūdžio propaguotojas, aktyvus šaškių bei šachmatų turnyrų dalyvis Vygantas Dilys.

Turbūt ne visi rajono sporto mėgėjai žino, kad būtent Vygantas Dilys savo brangiausius gyvenimo metus praleido rungtyniaudamas Elektrėnų „Energijos“ rankinio komandoje, o vėliau jai vadovavęs kaip vyr. treneris.

Pasak Vyganto Dilio, jis gimė Molėtų rajono Balninkų kaime, bet kai baigė pirmą pradinės mokyklos klasę, jo tėvai persikėlė gyventi į Elektrėnų miestelį. Čia tęsdamas mokslus vidurinėje mokykloje, susidomėjo rankinio sportu, kur šis žaidimas buvo populiarus. Mokyklos fizinio lavinimo mokytojai pastebėjo, kad vaikinas tvirto sudėjimo ir turi tvirtą ranką, ir pakvietė jį į mokyklos rinktinę. Netrukus jo gabumus pastebėjo ir „Energijos“ rankinio komandai vadovavęs Algimantas Cickevičius, todėl dar besimokant 11 klasėje Vygantas buvo pakviestas į Lietuvos jaunučių rinktinę. Baigus vidurinę mokyklą ir pradėjus studijuoti tuometiniame Vilniaus politechnikume, kur įgijo šilumininko specialybę, jis pradėjo savarankišką techniko darbą valstybinėje elektrinėje ir tuo pat metu ėmė neakivaizdiniu būdu studijuoti tuometiniame Kauno kūno kultūros institute. Jis visą laiką tęsė treniruotes „Energijos“ komandoje ir tapo aktyviu jos žaidėju. Tuo metu ši komanda buvo viena iš stipriausių Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir buvusioje Sovietų sąjungoje. Dalyvaujant sąjungos profsąjungų čempionate, elektrėniškiai iškovojo aukso medalius ir už tai visiems žaidėjams, tarp jų ir Vygantui Diliui, buvo suteikti rankinio sporto meistrų vardai.

Kaip MI papasakojo Vygantas Dilys, rungtyniaudamas „Energijos“ komandoje, dalyvavo įvairiuose turnyruose ir pelnė daugybę diplomų bei garbės raštų, kuriuos jis saugo namuose, gausiems apdovanojimams įrengtame muziejuje.

Į Ignaliną jis persikėlė gyventi daugiau kaip prieš 12 metų, į žmonos Violetos tėvų sodybą. Dirbo bendroje Lietuvos–Ukrainos įmonėje „Kijevo montažas“ direktoriumi. Ši įmonė galutinai išmontavo Ignalinos AE trečiąjį bloką. Kaip prisipažino Vygantas, jis 28 metus dirbo vadovaujamą darbą įvairiose įstaigose bei organizacijose. Net statė Kaišiadorių akumuliatorinę hidroelektrinę.

Pastaraisiais metais Vygantas Dilys dirba Ignalinos kelių tarnyboje. Kaip jis pats papasakojo, kur bedirbtų, jis visą laiką draugauja su sportu ir palaiko glaudžius ryšius su Elektrėnuose įkurtu „Senjorų“ rankinio klubu. Beje, persikėlęs gyventi į Ignaliną, buvo sumanęs ir čia įkurti rankininkų komandą, bet kažkodėl nesulaukė pritarimo, nors ir čia yra rankinio mėgėjų. Tarp jų ir Vytautas Motiejonis bei jo sūnus, kurie, baigę KKI, įgijo rankinio specialybės.

Pasak Vyganto Dilio, tarp visų apdovanojimų labiausiai branginamas LTOK įsteigtas medalis „Už nuopelnus olimpizmui“. Tai neįkainojama padėka už daugelė metų, praleistų rankinio aikštelėse.

Beje, tai trečias ignalinietis, susilaukęs tokio dėmesio ir įvertinimo. Panašų apdovanojimą pirmasis yra pelnęs Ignalinos 1-osios vidurinės mokyklos direktorius ir LTOK garbės narys Juozas Repšys ir Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronislavas Cicėnas.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!