Skip to content

Kaip elgtis įkandus gyvatei?

MI informacija

Galūnės, į kurią įkando angis, vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė, jokiu būdu negalima veržti, antraip angies nuodai gali pasklisti po organizmą, sako gydytojai toksikologai. Kas dėl iščiulpimo, kuris taikomas liaudyje. Jei taip ruošiamasi elgtis, žmogaus, kuris iščiulpia nuodus, burnos gleivinė turi būti labai sveika: neturi būti jokių įbrėžimų, net lūpos neturėtų būti sutrūkinėjusios.

Skausminga patirtis

Viena moteris, kuriai prieš šešetą metų įkando angis, pasakojo: „2008 m. rugpjūčio 8 d. išėjau uogauti apie 7 val. ryto, o gyvatė man įgėlė apie 8 val. į dešinės rankos rodomąjį pirštą“, – pasakoja uogautoja. „Šio įkandimo pasekmes net ir šiandien jaučiu – pirštas, į kurį įgėlė angis, deformavosi ir dalis jo sąnario nesilanksto“. Moteris angį teigia spėjusi pamatyti. „Buvo labai didelis krūmas mėlynių, praskleidžiau jį ir kišau ranką rinkti uogas. Tuo momentu išlindo ta gyvatė ir kirto man į pirštą. Kai trūktelėjau, ją net pakėliau nuo žemės ir nukračiau. Aš ją pamačiau“, – tikina nelaimėlė.

Ji pasakoja, kad skausmas po gyvatės įkandimo buvęs panašus į skausmą po bitės įgėlimo. Po jo moteris dar pusvalandį uogavusi, kol, jos žodžiais, ėmė temti sąmonė. Laimei, moteris buvo ne viena, tad iš miško jai padėjo išeiti vaikai ir kartu uogavusi kaimynė.

„Pajutau, kad man tikrai blogai, taigi ėjau laikydamasi už medžio šakų, žolių. Nusidilginau. Nebežiūrėjau, už ko laikausi, žiūrėjau, kad tik išsilaikyčiau ir pareičiau namo. Kai parėjau namo, vaikai man iškvietė greitąją. Nuo namų nuvažiavus 4 km, praradau sąmonę. Komoje išbuvau net parą. Mano gyvenime vienos dienos nėra“, – teigia moteris. Ji net du mėnesius praleido ligoninėje – pirštą nuodai pažeidė labai smarkiai, o vieta, į kurią įkando angis, sunkiai gijo.

Lietuvoje kasmet angis įkanda maždaug 70-čiai žmonių. Jau ir šiemet yra žmonių, nukentėjusių nuo šios gyvatės.

Pirmieji pojūčiai: baimė ir skausmas

Kaip elgtis, įkandus angiai? Jei žmogus yra vienas, reikia kuo greičiau ieškoti pagalbos, eiti prie mašinos, kitų žmonių. Jei automobilyje turima ko nors šalto, tai galima uždėti ant angies įkandimo vietos. Reikia galūnę mobilizuoti, t. y. padėti ją ramiai. Jei tai ranka, ją reikėtų parišti skarele, pakelti iki krūtinės aukščio ir pasistengti, kad galūnė nebūtų užveržta. Jei turite kuo, reikia nuskausminti. Jei po ranka žmogus turi vaistų nuo skausmo, būtų protinga jų išgerti ir kuo greičiau kviesti greitąją. O jei esate netoli ligoninės, kuo greičiau į ją vykti.

Pirmieji pojūčiai, įkandus gyvatei, yra baimė ir skausmas, kurio skausminis sindromas žmogų ištinka iš karto. Įkastąjį reikia nuraminti, kad neištiktų šokas. Gali būti ir galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, dažnas širdies plakimas, būna atvejų, kai žmones pykina.

Įkandus gyvatei, žmonės kartais vadovaujasi pasenusiomis rekomendacijomis ir pirmąją pagalbą suteikia netinkamai. Pirmiausia, galūnės, į kurią įkando angis, negalima veržti, nepatartina bintuoti elastiniais bintais, nes jie trikdo kraujotaką. Esą nuėmus užveržimus, nuodai staigiai pasklinda po organizmą.

Gydymo įstaigose nukentėjusiesiems nuo gyvatės suleidžiami priešnuodžiai. Juos suleidus būna daug mažiau komplikacijų, o simptomai regresuoja labai greitai. Priešnuodžiai nebrangūs, bet jų turėti tikrai nereikia. Reikia turėti aukštus guminius batus. Tai būtų profilaktinė priemonė – eiti į mišką tinkamai apsirengus, ne su nuogomis kojomis ar basutėmis. Gamtininkas S. Paltanavičius uogautojams ar grybautojams rekomenduoja taip pat turėti lazdą, kuria būtų galima praskirti žolę ir tik tada siekti uogos ar grybo. Taip galima pamatyti gyvatę. Paprastai šie ropliai stengsis pasitraukti, nes jie negirdi, bet labai jaučia žemės virpesius ir mūsų skleidžiamą šilumą.

Angis su pyne, žaltys – su „ausytėmis“

Kaip atpažinti angį? Ji būna rusva, ruda, kartais beveik juoda, tačiau nugaroje matyti skiriamasis ženklas – zigzagas arba pynė. O į angį gal kiek panašų žaltį visuomet atpažinsite iš geltonų, oranžinių dėmių, panašių į ausis. Abu šie ropliai gali kąsti, bet jų įkandimas – skirtingo pobūdžio. Prispaustas žaltys įsitveria ilgesniam laikui, nes jo, kaip nenuodingo roplio, dantų paskirtis – sulaikyti grobį, bet ne jį numarinti. Nuodingų dantų ir nuodingų liaukų jis neturi. Todėl jis įsitveria ir gali laikytis.

Angis veikia visai kitaip. Ji pirma savo nuodingais dantimis grobį paralyžiuoja, o po to kitais dantimis, kurie nukreipti į kūno ertmę, jį pradeda ryti. Įkandimas toks ir būtų: jei žaltys – įsitvertų, jei angis – įkastų ir liktų tik dvi arba keturios raudonos žymelės.

Angys atšliaužia ir į pamiškių sodybas. Ypač, jei žmonės ten nuolat negyvena, žolė nenušienauja, o šalia namo – suversta krūva lentų. Jose gyvena varlės ir pelės, o pastarosios yra potencialus angių grobis.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!