Nė dienos be karo – toks turėtų būti svarbiausias žmonijos šūkis. Teigiama, kad per pastarąjį šimtą metų nebuvo nė vienos dienos, kad kur nors pasaulyje nebūtų kariaujama. Kai kurie karai jau tęsiasi daugiau kaip pusę amžiaus. Pavyzdžiui, Korėjoje karas prasidėjo 1950 metais, ir iki šiol tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų taikos sutarties nėra – tik paliaubos.

O ką jau šnekėti apie smulkesnius konfliktus kur nors Afrikoje ar Azijoje – vyksta perversmai su nedideliais pasišaudymais, atsiranda įvairios kovojančios grupuotės, kurios valdžios siekia, naikindamos kitaip manančius.

Kadaise viskas buvo aišku: kovojantys prieš valdžią vadinami maištininkais, tą valdžią nuvertę – sukilėliais. Dabar visur „vyksta demokratiniai pokyčiai“, todėl maištininkai ir sukilėliai beveik išnyko, liko vien kovotojai.

Visur „pavasariai“ su demokratijos žiedų puokštėmis. Tiesa, kai tie žiedai, jeigu dar tokių lieka nenuskintų, subrandina vaisius, pernelyg jau dažnai paaiškėja, kad visokie arabų pavasariai labiau panašūs į perversmus, po kurių į valdžią ateina fanatikai. Bet – viskas vyksta demokratiškai. Kitaip tariant, taip, kaip nori tauta, arba minia. Dainuojančių revoliucijų laikai praėjo.

Ukraina kariauja. Ten, kaip aiškina žiniasklaida, kovotojai kariauja su kariuomene. Kartais tie kovotojai dar pavadinami separatistais, bet retai. Ir „vaizdelis“ Lietuvos televizijų ekranuose dažnokai būna gautas iš kovotojus palaikančios pusės, kitaip tariant, matome ir girdime, kaip bloga Ukrainoje tiems, kurie nenori pripažinti Kijevo valdžios. Turbūt rusai savo reportažus pigiau pardavinėja.

Na, dar Izraelis kariauja su palestiniečiais. Teisingiau būtų pasakyti – žudo palestiniečius, per savaitę aukų jau yra beveik pusantro šimto. Bet taip sakyti negalima, ir apskritai kritikuoti Izraelio nevalia. Lietuva dar nė karto nepasmerkė Izraelio ir neužtarė palestiniečių, nes tada gali supykti Vašingtonas, o Jungtinės Valstijos mums daug svarbiau.

Iš tikrųjų, mano Vilnius, už ką tą Izraelį smerkti? Na, okupavo palestiniečių žemes ir neketina iš jų pasitraukti, atvirkščiai, kuria jose nausėdijas. Izraelio nekenčiama Hitlerio Vokietija taip pat elgėsi – okupuotuose kraštuose dalijo žemes vokiečių baronams. Bet pabandyk palyginti – kažin, antisemitu pavadintų ar dar blogiau?

Kai lietuviai kariavo su okupantais – tai buvo teisėtas karas. Kai palestiniečiai kovoja su okupantais – tai jau terorizmas. Štai šis Izraelio „atsakas“ palestiniečiams prasidėjo todėl, kad palestiniečiai apšaudo Izraelį raketomis. Žodžiu, beveik karas. Tačiau kadangi Izraelio pusėje aukų nėra, o palestiniečių kasdien žūsta dešimtys, tai jau ne karas, o skerdynės.

LRT televizijos laidoje „Panorama“ diktorė pranešė, kad žūsta palestiniečių moterys ir vaikai. Po to įvyko pokalbis su Izraelyje esančia žurnaliste, kurios buvo ilgai klausinėjama, ar žydams nebaisu, kai palestiniečiai į juos raketomis šaudo?

Lietuvoje mes labai ramiai gyvename. Ignalinoje kariaujančių negirdėti. Iš Vilniaus ateina žinios, kad tebesitęsia karas dėl Neries pakrantėje esančio kanalizacijos vamzdžio – gal girdėjote apie tokį meno kūrinį? Įdomi šio vamzdžio šalininkų pozicija: dabar nėra reikalo apie tai šnekėti, nes Vilniuje yra svarbesnių problemų, kurias išsprendus, bus galima ir š… imtis. Na, kaip anais gerais laikais: partija viską žino, bet dabar yra didesnių uždavinių.

Bet kai kas ir naujo atsirado: sakoma, kad jeigu vamzdis bus nugriautas, menininkai nebenorės kurti. Čia visai teisingai, nes toks menas visai neseniai atsirado. Kaip sakoma nuo labai senų laikų: viskas iš dyko buvimo, kai kanalizacija kasdien vis naują meną gali sukurti.

Gyvename ramiai, gal todėl ir blogai.