Skip to content

Oi, kaip šauniai Kaniūkai vasarojo…

Jonas BALTAKIS

Šeštadienį Kaniūkuose vyko tradicinė kaimo bendruomenės ir Jaunimo centro organizuojama šventė „Po vasaros dangum“. Šiemet jos laukta ypač nekantriai, nes buvo baigta bemaž dvejus metus užtrukusi ir 198 tūkst. Lt atsiėjusi centro pastato renovacija.

Šventės vedėjai Renata ir Gintautas Veličkos retoriškai klausė, kas yra vasara? Svarstė, kad vasara – tai kai kvepia braškėmis ir atostogomis, kai žydi bijūnai ir… kai Kaniūkai renkasi į vasaros šventę, kurios šįkart laukta ilgiau, nei įprasta. Bet šiemet ji už tai dviguba, svaresnė. Pakviestas Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas patvirtino, kad ilgokai trukusi renovacija neatpažįstamai pakeitė Jaunimo centro pastatą. „Linkiu, kad jis būtų pilnas dainų, šokio ritmo, skambaus juoko, tiesiog sklidinas gyvos dvasios ir šurmulio. Antraip pastatas bus tik negyvas mūras“, – sakė seniūnas. To paties linkėjo ir visus pasveikinęs rajono vicemeras Gintautas Kindurys bei Kaniūnų k. bendruomenės pirmininkas Antanas Šakalys. Jis sakė, kad renovacijos projektas atliktas pagal LEADER+ programą, finansuotas ES lėšomis su rajono savivaldybės koofinansavimu. Darbus atliko Ignalinos UAB „Rokanta ir Ko“ (vad. Vytautas Mikulėnas).

Vykdant darbų viešuosius pirkimus, sutaupyta apie 30 tūkst. Lt, todėl šie pinigai bus panaudoti kai kuriems pastato vidaus darbams atlikti. Juos nupirko UAB „Dringsta“.

Įkurtuvės nebūna be dovanų, tad seniūnas V. Kazėnas už renovavimo darbų priežiūrą Padėkos raštą įteikę centro vadovui G. Veličkai. Jam atiteko ir vicemero G. Kindurio dovanos.

O kai visos kalbos buvo išsakytos, kai, pasak G. Veličkos, „vieni kitus pagyrėm“, dovanų metas atėjo ir gausiai susirinkusiai publikai. Muzikinių dovanų, nes į Kaniūkus tą vakarą atvyko net du kolektyvai: Antazavės (Zarasų r.) kaimo kapela „Un tą lieptą“ ir grupė „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“. Pirmieji griežė antazaviškiai. Ilgai ir smagiai. Skirtingai nuo kitų rajono vietovių, kuriose tenka dažnai lankytis, Kaniūkuose šokėjai pakilo jau nuo pirmų kapelos akordų, o kai temstant muzikinę estafetę iš jos perėmė „Aliukai“, šokėjų aikštelėje tiesiog visą laiką buvo tiršta.

Merkiantis dienai, buvo uždegtas ir šventės laužas. Didelis ir aukštas, tad liepsnos liežuviai, atrodė, dangų laižė. Gal todėl tą vakarą, kaip, beje, ir dieną, Dūkšte, Kaniūkuose nelijo, kai kitur prausė ir Ignaliną, ir kitus rajono pakraščius.

Veikė ir prekyba, kepti šašlykai ir kebabai, putojo alus, tad ištrokšti ir praalkti baimės nebuvo.

Dar renginio pradžioje kalbėdamas suintrigavo G. Velička. Sakė, be visų malonumų publikos laukia ir viena staigmena, kokios Kaniūkuose dar nebuvo. Tai atsitiks prieš vienuoliktą. Vieni spėliojo, kas tai galėtų būti, kiti, gudresni, landesni ar labiau patyrę, bemat atspėjo – bus fejerverkai. Ir išties, apie 22.45 val. nuo buvusios valgyklos stogo į vasaros naktį prapliupo fejerverkų lietus. Juos šventei padovanojo vienas pasiskelbti nepanorėjęs verslininkas. Beje, ir kapela „Un tą lieptą“ ne už pinigą koncertavo, o draugystės labui. Kitąkart į Antazavės šventę skolą nuveš dūkštiečiai.

Tą vakarą ir „Aliukų“ koncertu smagumai Kaniūkuose nesibaigė. Dar ilgai kaimą po vasaros dangumi drebino diskotekos ritmai.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje