Ceikiniuose, Mildos Dikmonienės gėlyne, pražydo jukų gojelis, kuriame beveik dešimt šių egzotiškų augalų. Kas juos augina, žino, kad jukų žydėjimas – ilgai lauktas įvykis, dienos žinia, kantrybės šventė. Mat ši gėlė žydi tik vieną kartą gyvenime, o kad pražystų reikia laukti 5–10 metų.

„Jukos daigelį pirmąkart nusipirkau prieš 18 metų. Atsisiunčiau paštu iš firmos „Florexlita“. Tas daigelis kainavo 18 litų, o susigundžiau pirkti, išvydusi reklamines nuotraukas. Pasodintą daigelį prižiūrėjau kaip vaiką, nes augalas lepus, ypač reikia rūpesčio juo šaltą lietuvišką žiemą. Mano triūsas rezultatą davė tik po dešimties metų, kai juka pirmą kartą pražydo. Vienas stiebas žydi tik vienąkart, žiedai džiugina apie dvi savaites, pražydėjęs augalas sunyksta, miršta, bet pažeria naujų ūglių, kurie auga, stiebiasi ir po kelių metų pražysta. Juka kilusi iš Centrinės Amerikos, Meksikos, tačiau labai paplitusi ir Afrikoje, Pietų Europoje. Mėgsta saulėtas, karštas vietas,“ – pasakoja šeimininkė.

Jukos žiedai panašūs į didelius pakalnutės žiedus. Jie kekėmis apkibę ilgą stiebą, kuris mūsų sąlygomis išauga vidutiniškai iki 1,5 m, o Afrikoje, pasak M. Dikmonienės, teko matyti ir iki 10 m aukščio. Šio augalo lapai panašūs į palmės, todėl dėl savo tokio lapų kuodo juka kartais vadinama palmine lelija, tačiau su palmėmis neturi nieko bendro. Augalas priklauso agavinių šeimos genčiai. Gentyje yra apie 40 rūšių. Iš kai kurių rūšių augalo tėvynėje gaminamas pluoštas, Lietuvoje vertinamas tik kaip dekoratyvinis augalas, reikalaujantis daug kantrybės ir rūpesčio. Todėl pražydusi juka – kiekvienos šeimininkės pasididžiavimas, atlygis už kantrybę ir rankų darbštumą.

Autoriaus nuotr.