Skip to content

Ignaliniečių pažintis su tautos genijumi

Mamertas KRAPAUSKAS

Praėjusį antradienį Ignalinos viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Literatūriniai etiudai 6“, surengė turiningą popietę apie iškiliausią mūsų tautos visų laikų menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio nemirtingą kūrybą, skirtą kitąmet minėsimoms jo 140-osioms gimimo metinėms pažymėti. Nors apie jo muziką ir originaliausius paveikslus yra sukurta daug monografijų ir daug dokumentinių kino juostų, kurios plačiai yra paplitusios toli nuo Lietuvos ribų, bet kaskart, kai prisiliečiama prie kūrybinio palikimo, iškyla vis naujesni faktai apie šio jauno žmogaus, pačiame kūrybinių jėgų žydėjime į kapą nusinešusio daugybę kūrybinių sumanymų, kurių nespėjo įgyvendinti ir nesulaukė pelnytos garbės už didvyriškai atliktas menininko misijas, gyvenimą.

Su tuo ignaliniečiai turėjo galimybę dar kartą iš arčiau susipažinti, kai Ignalinoje svečiavosi M. K. Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir jo žmona Sonata. Jie Miko Petrausko muzikos mokykloje atliko prosenelio populiariausius muzikinius kūrinius, o vėliau viešojoje bibliotekoje buvo galima susipažinti su M. K. Čiurlionio kai kurių paveikslų reprodukcijomis ir kino filmu „Laiškai Sofijai“.

Kaip teigė gabus pianistas R. Zubovas, kartu su žmona Sonata atlikę Druskininkų pušų alsavimu persunktą simfoninę poemą „Miškas“ ir keletą preliudijų iš M. K. Čiurlionio kūrinių, jo prosenelis savo gyvenime nepatyrė daug laukiamų džiaugsmų ir reikiamo įvertinimo sovietmečiu. Tik atkūrus Lietuvos valstybės savarankiškumą, dabar stengiamasi šiam muzikos ir originalių paveikslų kūrėjui sugrąžinti pelnytą šlovę. Jo švytėjimą ne visi kadaise išvydo, nes jį buvo pridengę sutemų šešėliai ir tik dabar ant jo galvos pamatė spindinčią genijaus karūną.

Jau po M. K. Čiurlionio ankstyvos mirties Lietuvos visuomenė suskubo pasirūpinti jo paveikslų surinkimu ir muzikinių kūrinių leidimu. Surengtos didelės Čiurlionio kūrinių parodos Vilniuje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Varšuvoje ir net Londone. Jo tapybos originalumas, gilus filosofiškumas, nacionaliniai bruožai, muzikalumas tampa neginčijami ir dedamos rimtos pastangos visa tai tyrinėti. Dar 1912 m. Sankt Peterburge išėjo B. Lemano pirmoji knyga apie Čiurlionį, vėliau viename stambiausių rusų meno leidinių – žurnale „Apolon“ – paskiriamas ištisas numeris jo kūrybai, o Čiurlionio kūrybos žygis į pasaulį tęsiamas iki šiol.

Jo kūrybos svarbą ir gyvenimo istoriją įamžino Didžiosios Britanijos režisierius Robertas Mulanas, sukūręs kino juostą „Laiškai Sofijai“, kurioje savo prosenelio vaidmenį sukūrė būtent R. Zubovas, už ką jam buvo paskirtas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas.

Gausiai į muzikos mokyklą, o vėliau į viešosios bibliotekos parodų salę susirinkę ignaliniečiai nuoširdžiai padėkojo šio renginio organizatoriams už surengtą įdomią ir nepamirštamą literatūrinę popietę, kurioje galėjo dar kartą plačiau susipažinti su vieno iš iškiliausių tautos genijų kūryba ir jo gyvenimu.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!