Praėjęs trečiadienis, liepos 23-ioji, tapo juoda diena Rupinskuose esančiame kiaulių komplekse „Idavang“. Tos dienos pavakaryje čia krito pirmosios kiaulės, kurių buvo 19 411 galvų. Ištyrus 40 mėginių, 36 iš jų buvo infekuoti Afrikiniu kiaulių maru. Situacijos komplekse kontrolę perėmė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Banda buvo apdrausta.

Užkrato keliai nežinomi

Didžiausia mįslė, kaip ligos užkratas pateko į, atrodė, patikimai apsaugotą kompleksą. Jau šių metų pradžioje „Idavang“ ėmėsi sugriežtintų prevencinių apsaugos priemonių. Darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į įmonės kompleksus. Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas. Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių. Kraunant kiaules transportavimui, naudotos trijų dalių rampos. Tokiu atveju, nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų. Į ūkius buvo uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu. Kompleksas aptvertas kelių eilių dvimetrinėmis tvoromis, tad joks šernas net iš tolo negalėjo prieiti.

Situacija stebėjosi ir Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. „Keista tai, kad ši ferma buvo pavyzdinė, kaip reikia laikytis biosaugos priemonių. Į čia vežėme ES ir Rusijos inspektorius“, – sakė J. Milius.

Apie AKM protrūkį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė Lietuvos atsakingoms organizacijoms, kaimyninių šalių kompetentingoms institucijoms, Europos Komisijai ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos inspektoriai nedelsiant nustatė 3 km užkrato ir 10 km stebėsenos zonas. Į 3 km zoną patenka 22 kaimai, kur yra 19 ūkių ir laikomos 62 kiaulės, į 10 km sanitarinėje zonoje yra 37 kaimai, 57 kiaulių laikymo vietos, kuriose auginama 150 kiaulių. Laikymo vietose atlikti patikrinimai, paimti kiaulių kraujo mėginiai serologiniams ir virusologiniams tyrimams dėl AKM. Grėsmės zonoje – 3 km spinduliu nuo užkrato vietos – žmonių laikomos kiaulės su ašaromis akyse jau išskerstos. Apsaugos zonoje (10 km) esančiuose kiaulių ūkiuose imami gyvulių kraujo mėginiai tyrimams dėl maro užkrato.

Nuomonės

Penktadienį Rupinskuose lankėsi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė su grupe ministerijos specialistų, Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas Algis Baravykas, rajono vadovai ir ekstremalių situacijų komisijos nariai, būrys žurnalistų iš visų didžiųjų TV kanalų ir dienraščių.

Policijos postas buvo įrengtas iškart iš Ignalinos–Dūkšto kelio pasukus į Rupinskus. Pro jį pravažiavus svečių eskortui, žurnalistai liko neįleisti. Prasidėjo telefono skambučių mūšis – žurnalistai atakavo tiek veterinarijos vadovą J. Milių, tiek ministrę. Laimėjome. Po 20 min. mums buvo leista vykti iki komplekso ir prisijungti prie visų. Svečiai jau buvo aptarę situaciją, todėl toliau gerą pusvalandį atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

UAB „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius:

– Buvote laikomi pavyzdiniais, tai kaip užkratas pateko į kompleksą?

– Taip, buvome pavyzdiniai, turėjome itin aukštus biosaugos reikalavimus. Kaip pateko užkratas, dar nežinome. Šiandien svarbiausia suvaldyti situaciją ir likviduoti židinį.

– Ar su pašarais užkratas galėjo patekti?

– Tirsime ir aiškinsimės. Spėlioti sunku.

– Kur buvo iš Rupinskų išvežtos kiaulės kitur?

– Iki trečiadienio (liepos 23 d.) buvo parduota skerdžiamų kiaulių, o liepos 22 d., kai dar jokių pavojaus požymių nebuvo, mašina paršelių išvežta į mūsų fermas Kėdainiuose ir mašina į Šeduvą. Išvežta skerdiena sunaikinta, o paršeliai stebimi ir tiriami.

– Kaip bus su darbuotojais, kiek jų dirba?

– Darbuotojų apie 30, dabar jie labai sunkiai dirba, jautriai reaguoja. Darbo čia bus dar ilgai, reikės dezinfekcijas atlikti. Savo darbuotojų likimo valiai nepaliksim.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė:

– Kaip vertinate situaciją, atvykusi į vietą?

– Vertinu kaip didžiulę nelaimę visai Lietuvos gyvulininkystei. Čia labai svarbi ferma, nors jų yra ir daugiau Lietuvoje, tad svarbu, kad liga neišplistų kitur. Viliuosi, kad šitas židinys bus lokalizuotas ir liga neišplis, viskas gerai bus ir tose fermose, į kurias išvežė paršelius. Laukiame informacijos iš prokuratūros, kurios šiandien dar neturime, todėl kalbėsiu su generalinio prokuroro pareigas einančiu prokuroru. Svarbiausia nustatyti, kaip čia atsirado užkratas. Čia ne buferinė zona, niekur aplinkui nerasta kritusių šernų, tad svarbiausia ir pirmiausia nustatyti priežastį.

Dėl šios nelaimės uždrausti Lietuvoje auginti kiaules nemanoma. Kitą savaitę susitinku su Latvijos, Estijos, Lenkijos žemės ūkio ministrais, tarsimės, ką daryti. Klaida buvo, kad nuo Baltarusijos neatsitvėrėme tvora, nes iš ten vyksta šernų migracija, o visos informacijos, kas iš tiesų vyksta Baltarusijoje, – neturime.

– Kaip gyventojams bus kompensuojama už priverstinai išskerstas kiaules?

– Kai žinosime, kokiu spinduliu bus išskerstos kiaulės, kiek jų bus, tuomet spręsime klausimus dėl kompensacijų. O kompensuojama, be abejo, bus. Dabar gauti pinigai ir mokamos kompensacijos pietinėje Lietuvos dalyje – Alytaus, Varėnos, Šalčininkų rajonuose. Tai lygiai taip pat bus kompensuojama ir čia. Kompensuojama rinkos kainomis.

Kalbėsimės su Briuseliu, kad būtų kompensuojamas smulkiesiems ūkiams perėjimas nuo kiaulių auginimo prie kitų gyvulių. Ypač tiems, kurie augino kelias kiaules. Tos paramos teikimas turi būti supaprastintas, be projektų rengimo. Kad žmonės neišeitų iš ūkių ir neateitų prie savivaldybių prašyti pašalpų.

Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius:

– Principo reikalas išsiaiškinti, kaip pateko virusas. Kartu dirbsime su prokuratūra, bus atliekamas ir vidaus tyrimas įmonėje. Darbas sudėtingas. Nerimą kelia tos fermos, į kurias išvežti paršeliai, nes ligos inkubacinis periodas – 5–15 dienų. Ten paršeliai stebimi, tiriami, imama kraujo tyrimams. Nerimas didelis, nes liepos 22 d. į Šeduvą ir Kėdainius išvežta apie 600 paršelių 30 kg svorio. Zona, iš kurios mėsa negalės patekti nei į ES, nei į muitų sąjungą, plečiasi, apribojimai didėja. Buvo tik Šalčininkų, Varėnos ir Alytaus rajonai, dabar prisijungs Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos ir Zarasų rajonai.

– Ar nereikėtų atsisakyti Lietuvoje visai auginti kiaules?

– Esama patirtis bloga. Ispanija ir Italija su maru kovojo 50 metų. Kol neišnaikino visų kiaulių ir šernų, tol turėjo problemų. Geros patirties tiesiog nėra. Su Europos Komisija kalbėsimės, kad mažas ūkis galėtų nusipirkti ir auginti kitus gyvūnus: avis, paukščius, triušius ir pan. Ir kad žmonėms iš europinių pinigų tam būtų skirta parama. Apie tai dabar pats laikas kalbėtis.

Ar nereikėtų visai išnaikinti kiaulių? Tai ir politinis klausimas, problema sudėtinga. Lietuvis – ir be kiaulių? Bet reikia kalbėtis. Sulaukiau daug kritikos, kad naikinam smulkiuosius ūkius, kad dėl maro mažai darom. Pati liga – sudėtinga problema, dėl kurios kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų, ypač iš mokslininkų pusės. Laukiame vakcinos, nežinome visų ligos plitimo būdų.

Kiaulės jau užmigdytos

Jau ketvirtadienio rytą kiaulės pradėtos migdyti dujomis. Ketinta išnaikinti visas beveik 19,5 tūkst. fermoje esančių kiaulių. Kaip dar penktadienį sakė Ignalinos VMVT viršininkas Laimutis Ragaišis, visas darbas planuojamas baigti per 4–5 dienas, t. y. iki šiandienos. Nugaišę ir užmigdyti gyvūnai už komplekso teritorijos ribų nepateks. Vietoje ekskavatoriais rausiamos didžiulės duobės, kuriose jie ir laidojami (nugaišę nuo maro – atskirai). Iš užkrėstos zonos uždrausta išvežti kiaules, kiaulieną ir produktus, kurių sudėtyje yra kiaulienos. Pašarai ir mėšlas bus nukenksminti ir sunaikinti, laikymo vietos išvalytos ir išdezinfekuotos.

Žmonėms nepavojinga

Ši liga žmonėms nepavojinga, o Lietuvoje parduodamą kiaulieną galima vartoti.

„Idavang“ Lietuvoje valdo 11 kiaulininkystės kompleksų. Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiame kiaulių komplekse laikoma 19 411 kiaulių, iš kurių 10 167 – paršeliai iki 3 mėnesių amžiaus, 1396 paršavedės, 213 kiaulių daugiau kaip 8 mėnesių, 13 kuilių ir 7622 kiaulės nuo 3 iki 8 mėnesių amžiaus.

Maro užkratas kol kas nepalietė tik Estijos, o štai kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje užfiksuotas ne vienas šios ligos židinys. Afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.

Rajone – ekstremali situacija

Apsilankę Rupinskuose, ministrė V. Baltraitienė ir kiti svečiai rajono savivaldybėje dalyvavo ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdyje, kuriame nutarta rajone paskelbti ekstremalią situaciją. Visa informacija perduota Vidaus reikalų ministerijai ir vakar turėjo būti svarstoma Vyriausybėje, ar tokią pat situaciją neskelbti visoje valstybėje.

Žemės ūkio ministerija įsipareigojo kartu su rajono savivaldybe kiaules auginančius žmones kuo aiškiau informuoti apie galimas ateities perspektyvas. „Žmonės turi žinoti, kokių kompensacijų ar paramos tikėtis, kokios kitos veiklos gali imtis. Netekę kiaulių, jie galėtų auginti ožkas, avis ar kitus gyvulius. Turime ieškoti būdų, kaip žmonėms galima būtų padėti. Svarbiausia, viską išaiškinti ne reglamentais, o paprasta, suprantama kalba, nurodyti konkrečius žingsnius“, – sakė ministrė.

Ji taip pat informavo, kad kitą trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje rinksis Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai, kurie analizuos afrikinio kiaulių maro grėsmes, svarstys įvairias kreipimosi į ES paramos galimybes.

xxx

„Idavang“ pirmąją fermą Lietuvoje įsteigė 1999 m. Per kelerius metus „Idavang“ (iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje jis veikė „Saerimner“ vardu) tapo didžiausiu kiaulių augintoju Baltijos šalyse. Šiandien kartu su susijusiomis įmonėmis „Idavang“ valdo vienuolika ūkių.

2011 m. į „Idavang“ investavo Tarptautinė finansų korporacija, priklausanti Pasaulio banko grupei. Kaip žinia, Pasaulio bankas investuoja tik į jo griežtus aplinkosaugos, socialinės atsakomybės, gyvūnų gerovės ir finansinio stabilumo reikalavimus atitinkančius verslus.

Autoriaus nuotr.