Nieko nėra neįmanomo, jei turi galvą ant pečių. Iš esmės viskas visada priklauso nuo paties žmogaus. Gali sėdėti ir verkšlenti, kad viskas yra tik labai blogai, o gali tiesiog stotis, eiti ir daryti taip, kad viskas būtų tik labai gerai. Juk iš esmės situacija yra tokia, kokia yra, o kaip mes ją suvoksime ir priimsime bei pateiksime aplinkiniams – mūsų valia. Praėjusį savaitgalį Mielagėnų krašte pristatytas dar vienas kašto žmonių kūrinys, liudijantis apie jų meilę gimtam kraštui, užsispyrimą ir draugiškumą.

Mielagėnai – vienas iš tų kraštų, kuriais gali didžiuotis visas rajonas. Sulaukęs svečių iš toliau bet kuriuo metu gali drąsiai vežtis juos ir būti ramus, kad nepatirsi gėdos, net priešingai – padarysi malonią staigmeną. Visos Mielagėnų viešosios erdvės tobulai sutvarkytos, miestelis skendi gėlėse, o jei išsuksi iš kelio ir nuklysi, kad ir prie Milašaičio ežero, būsi nemažiau sužavėtas. Žinoma, didžiulę įtaką šio krašto įvaizdžio ir tradicijų kūrimui daro patys žmonės, bet vis tik pirmuoju smuiku griežia trys niekada nepasiduodantys ir nenuilstantys lyderiai: kunigas Marijonas Savickas, Mielagėnų bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė ir Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė. Stebėtinai energingi ir atsidavę žmonės, turintys didelių ambicijų ir užmojų. Jie nežino žodžių „nežinau“ ir „negaliu“, jie neturi savo savaitgalių, savo švenčių, o net ir naktinį poilsį dažnai išmaino į darbą su dokumentais ir svajones apie miestelio gerovės kūrimą… Tačiau jie turi savo Mielagėnus…

Maždaug prieš metus V. Švarcienė, vaikščiodama jau neįbrendamomis Milašaičio ežero apylinkėmis ir žiūrėdama į kitoje ežero pusėje gražiai sutvarkytas pono Romučio Akinsko valdas, sumanė, kad reikia kažką daryti ir taip pat gražiai sutvarkyti kitą ežero pusę. „Normalu, kad vanduo traukia žmones: vieniems norisi šalia jo pailsėti, kietiems – pasimaudyti, tretiems – pažvejoti. Arčiausiai Mielagėnų esantis Milašaičio ežeras – vienintelė tokia vieta. Ilgą laiką visi naudodavosi Romučio Akinsko gerumu ir jo valdose ilsėdavosi, linksmindavosi, nes jis niekada niekam nedraudė. Tai labai šaunu, bet iš kitos pusės, šiek tiek ir nemandagu. Žmogus vienas pats dirba, pluša, prižiūri viską, o čia būriais visi važiuoja ir „siaubia“, nors ir ne piktavališkai, bet… Todėl užsibrėžiau tikslą – įrengti visuomeninę poilsio vietąbendruomenei, o kam labiau norėsis asmeniškesnės erdvės, galės važiuoti į kitą ežero pusę. Juk nuo to visiems tik geriau“, – sako ponia Valė.

Kaip tarė, taip ir padarė. Žinoma, tik didelio užsispyrimo dėka. Sužinojusi, kad yra dar 14 arų laisvos žemės prie ežero, apžiūrėjo ją. Pirmas įspūdis išmušė ir pačią iš vėžių, nes kažkada buvusi brasta gyvuliams girdyti per daugiau nei 20 metų užaugo ir užpelkėjo galutinai. Moteris, atvykusi su projektuotojais, nelabai ir pati tikėjosi, jog jie pasakys ką nors gero. Bet, pasirodo, tokios užpelkėjusios vietos visai nesunkiai sutvarkomos, kai darbo imasi specialistai ir darbštūs žmonės. Ignalinos rajono žuvininkystės vietos veiklos grupei paskelbus konkursą projektų finansavimui, Valė ėmėsi darbo. Surinkusi sprindžio storio segtuvą įvairiausių dokumentų, bendruomenės pirmininkė kone pašoko iš džiaugsmo sužinojusi, jog gavo finansavimą projektui „Žemės sklypo prie Milašaičio ežero sutvarkymas ir pritaikymas rekreacinei žuvininkystei“. Projekto esmė – įrengti poilsio zoną mėgėjiškos žūklės mėgėjams ir kitiems bendruomenės nariams. Projekto metu buvo sutvarkyta Milašaičio ežero pakrantė (iš pelkės padarytas gražus paplūdimys), įrengtas žvejams pritaikytas lieptas su valčių švartavimui skirtomis vietomis, pastatyta pavėsinė pasislėpti nuo saulės ir lietaus, suoliukai, persirengimo kabina ketinantiems maudytis, įrengta speciali laužavietė žuvienei virti. Vietos gyventojai net netikėjo, kad apskritai tai įmanoma padaryti. Visas projektas kainavo 74 tūkst. litų, iš jų apie 11 tūkst. dokumentų rengimui ir specialistams, o 63 tūkst. – visam paplūdimio įrengimui. Tiesa, į šią sumą neįskaičiuota trijų ūkininkų darbai. Nuo žvyrkelio iki žemės sklypo –maždaug 300 metrų užpelkėjusios žemės. Ūkininkai Rimantas Gaidelis ir Rimas Grikinis savo technika ir savo lėšomis padarė gražų keliuką privažiuoti prie paplūdimio. Bendruomenės pirmininkė Valė, sako, lenkianti savo žilą galvą prieš šiuos jaunus ir darbščius žmones, mylinčius savo kraštą ir žmones. Prie jau minėtų ūkininkų darbais prisidėjo ir Petras Galatiltis, kuris papildomai tvarkė paplūdimį ir dar ateityje ketina vis atvežti žvyro, kad maudymosi vieta būtų nepriekaištinga, o išlipus iš vandens padus švelniai kutentų šiltas smėlis.

Praėjusį šeštadienį visus Mielagėnų krašto mylėtojus bendruomenės pirmininkė Valė drauge su Milašaičio Ežerūnu ir jo patikėtiniu Romučiu Akinsku sukvietė į gražią šventę naujajame paplūdimyje. Nuo 6 val. ryto visų aplinkinių bendruomenių komandos žvejojo. O patį vidurdienį paplūdimyje jau liejosi džiaugsmo šūksniai, garavo verdama žuvienė, būriavosi pulkas svečių ir sveikintojų, o patys drąsiausi taškė Milašaičio vandenis, krykštavo ir mojavo pavyzdžiai juos akimis lydintiems šventės dalyviams.

Renginio vedėja Aldona Černiauskienė kartu su bendruomenės pirmininke ir seniūne Milda Bieliniene įteikė begales padėkos raštų ir dovanų geradariams, darbštuoliams ir rėmėjams. Mielagėnų kunigas Antanas Valatka pašventino darbus dirbusius žmones, sėkmę nešantį ir žvejus išlydintį tiltą bei žvejus ir besimaudančius saugantį vandenėlį, kad visos nelaimės ir negandos aplenktų.

Pirmasis žengti tiltu teisę gavo rajono meras Henrikas Šiaudinis, perkirpęs ir simbolinę juostelę.

„Kiekvienas žemės lopinėlis – didelė mūsų vertybė. Saugokime ją. O jei norime, tai tą žemės lopinėlį galime paversti nuostabaus grožio rojaus kampeliu. Dabar labai palankus metas gauti finansavimą įvairiems darbams, tereikia tik užsispyrimo, kantrybės ir vieno kito žilo plauko“, – nuoširdžiai sveikindamas su puikiu projektu mielagėniškius sakė meras H. Šiaudinis.

Už aktyvumą, drąsą ir entuziazmą mielagėniškiams dėkojo ir Ignalinos rajono žuvininvykstės VVG pirmininkas Edmundas Kilkus. Bendruomenę su sėkmingu projektu sveikino ir Šiūlėnų bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Seniūnė Milda Bielinienė dar kartą padėkojo visiems, prisidėjusiems prie darbų. „Kas matė anksčiau šią vietą, nebūtų patikėjas, kad taip gali būti. Džiaugiuosi ir dėkoju visiems dirbusiems kartu, o ypač ūkininkams, taip stipriai parėmusiems šią idėja. Juk galiausiai tai – ne vienai Valei, o mums visiems reikia viso to. Ačiū visimiems…“, – dėkojo seniūnė.

Dar kartą dėkodama visiems už pagalbą Valė priminė: „Mielagėnų šūkis: Geri darbai – žmonėms! saugokime tai, ką sukūrėme ir tai tarnaus ne tik mums, bet mūsų vaikams, mūsų anūkams…“

Autorės nuot.