Į redakciją paskambinę keli Kazitiškio ir gretimų kaimų gyventojai skundėsi nuo Rupinskų sklindančiu dvoku, nemaloniais salsvais kvapais. „Negaliu nė langų atsidaryti, toks baisus dvokas sklinda. Gal gaišena, gal kokia chemija“, – skundėsi moteris. Kita skaitytoja antrino: „Smirdi nežmoniškai, jei ilgiau tai užtruks, nežinau, kaip reikės gyventi. Anūkų į lauką negaliu išleisti“. Šių ir dar dviejų panašių skambučių sulaukėme pirmadienį ir antradienį. Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas sakė: „Pirmadienio vakare, nurimus vėjui, kvapas jautėsi, mat vėjas beveik nuo Rupinskų, rytys. Šiandien ryte (antradienį) kvapo neužuodžiau. Kas dvokia, neaišku, mums niekas apie tai nieko nesako…“

Rupinskų afrikiniu kiaulių maru užkrėsta UAB „Idavang“ ferma pirmadienį buvo pradėta valyti mechaniškai. Pasak „Idavang“ gen. direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, ne tik kiaulidžių kompleksas, bet ir visa jų teritorija buvo dezinfekuota.

„Ir pastatai, ir viskas aplink juos buvo dezinfekuota. Purškėme ne tik dezinfekcines medžiagas, bet ir barstėme viską kalkėmis. Nors jas ir apliejome vandeniu, gali būti, kad vėjas kalkes išdžiovino. Ir šiek tiek jų išpustė – išnešiojo po apylinkes“, – sako S. Leonavičius. „Vis dėlto sunaikinti gyvuliai yra ir dezinfekcinėmis medžiagomis apdoroti, ir užpilti storu žemių sluoksniu. Tai, ką junta žmonės, nėra dvėselienos kvapas. Tiesiog toliau vyksta fermų valymas ir dezinfekcija“, – aiškinio jis.

Belieka tikėti, nes nenuvažiuosi, nepatikrinsi. Neleidžia.

Patvirtintas maro viruso tipas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad iš referentinės afrikinio kiaulių maro laboratorijos Ispanijoje gauti tyrimų atsakymai patvirtina, kad Rupinskų padalinio kiaulių komplekse nustatyto viruso genotipas yra identiškas afrikinio kiaulių maro virusui, cirkuliuojančiam Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. To paties genotipo virusas šių metų sausį buvo nustatytas ir dviems afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusiems šernams Alytaus, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

„Ši išvada patvirtina mūsų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvadą, kuria pasitikiu 99,9 proc. ir kuria rėmėmės skubiai taikydami visas būtinas ligos židinio likvidavimo priemones“, – pabrėžė VMVT direktorius Jonas Milius.

Jo teigimu, šiuo metu „Idavang“ komplekse yra baigiami tvartų ir pagalbinių patalpų dezinfekcijos darbai, be to, jau gauti ir visi pašarų laboratorinių tyrimų atsakymai. Jų rezultatai parodė, kad pašaruose afrikinio kiaulių maro užkrato nėra. Nuoseklūs tyrimai vykdomi aplinkiniuose gyventojų ūkiuose.

„Intensyviai stebime ir du kontaktinius ūkius Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, į kuriuos iš užkrėsto kiaulių ūkio buvo išvežtos gyvulių siuntos. Iki šiol visų tyrimų rezultatai rodo, kad šie gyvuliai maru neužsikrėtę, tačiau pagal tyrimų metodikas intensyviai stebėti jų sveikatos būklę privalome mažiausiai 21 dieną“, – sakė J. Milius.

Rugpjūčio 1 d. darbą baigė ir Europos Komisijos ekspertų darbo grupė, kuri pastarosiomis dienomis vertino situaciją Ignalinos rajone ir Lietuvos pritaikytas užkrato likvidavimo ir prevencijos priemones.

VMVT direktorius pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek ir EK ekspertus labai nustebino, kad užkratas prasibrovė į taip atsakingai biosaugos priemones taikantį kiaulių kompleksą. Ekspertų teigimu, iš klinikinių ligos požymių bei eigos galima daryti prielaidą, kad virusas į kompleksą pateko dar liepos pradžioje, o vienu svarbiausių veiksnių užkrato patekimo į ūkį kelyje buvo žmogiškasis faktorius.

Tiriant afrikinio kiaulių maro viruso ypatumus ir galimus užkrato plitimo kelius, Lietuvai pagalbos ranką ištiesė Danijos veterinarijos instituto mokslininkai. Šiuo metu jų ekspertas, pasinaudodamas naujausiomis mokslinių tyrimų metodikomis, užkrato zonoje gaudo su gyvuliais kontaktų galinčius turėti vabzdžius (pavyzdžiui, piktmuses). Jis siekia ištirti hipotezę, kad afrikinio kiaulių maro virusą gal būt gali pernešti ne tik erkės, bet ir vabzdžiai.

Prašo sumažinti postų skaičių

Pirmadienį savivaldybės administracijoje įvyko rajono ekstremalių situacijų (ESK) komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta situacija Rupinskų kiaulių komplekse ir pristatyti atlikti bei planuojami darbai, likviduojant afrikinio kiaulių maro židinį.

Posėdyje dalyvavo ESK pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, rajono mero pavaduotojas Gintautas Kindurys, VMVT, aplinkos apsaugos agentūros, visuomenės sveikatos centro atstovai, taip pat Lietuvos kariuomenės, sienos apsaugos bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų, policijos komisariato pareigūnai.

Ignalinos VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Laimutis Ragaišis pristatė situaciją Rupinskuose ir apsaugos bei priežiūros zonose. Šiuo metu komplekse toliau vyksta dezinfekcijos darbai. Dezinfekuojami visų ten esančių pastatų vidus ir išorė. Atlikti laboratoriniai pašarų tyrimai. Pašarai bus naikinami vietoje bei bus dezinfekuojamas mėšlas. Pasak L. Ragaišio, didelis darbas atliktas imant mėginius. 3 km apsaugos zonoje 19-oje ūkių laikytos 63 kiaulės, 10 km zonoje – 123. Visos kiaulės 3 km zonoje paskerstos. Abiejose zonose paimti tyrimų mėginiai – virusas neaptiktas. Nuo metų pradžios veterinarinės tarnybos specialistai ištyrė 282 sumedžiotus šernus ir 11 gaišenų.

Posėdyje dalyvavęs VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis kalbėjo apie būtinas apsaugos priemones. Jis sakė, kad paviršiniame grunte ligos virusas išlieka iki 60 dienų, tačiau niekas negali pasakyti, kiek tiksliai jis bus aktyvus kapinyne. Manoma, kad mažiausiai iki 36 mėnesių. Ypač pavojingų atliekų kapinynas turi būti pažymėtas ir ten negali vykti jokie darbai. Akcentuota, kad rajonas – užkrėsta teritorija, todėl čia įsigalioja draudimas išvežti gyvas kiaules, kiaulienos produktus (termiškai neapdorotus), skerdieną be atskiro veterinarijos tarnybos leidimo. Visame rajone vykdoma aktyvi veterinarinė kontrolė.

L. Ragaišis, atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, pasiūlė inicijuoti 10 km priežiūros zonoje esančių kontrolės postų atšaukimą ir palikti 2 artimiausius postus prie ligos židinio jo saugumui ir kontrolei užtikrinti. Komisija pritarė šiam siūlymui. Antradienį buvo oficialiai kreiptasi į Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją dėl kontrolės postų skaičiaus rajono teritorijoje sumažinimo.

Paskutinė žinia – maras įsisuko Utenos rajone

Trečiadienį liga atsėlino į Utenos rajoną. Susirgo dvi Tauragnų seniūnijos Skroblų vienkiemyje gyvenančio ūkininko kiaulės. Įtarimai kilo vienam iš gyvulių su aiškiais AKM požymiais nugaišus, antroji kiaulė buvo nedelsiant paskersta. VMVT pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Nustatyto židinio vietoje kiaulių gaišenos saugiai sunaikintos. Šiuo metu vykdomas epizootinis tyrimas užkrato patekimo į ūkį keliams nustatyti, pradedama ūkinių pastatų ir teritorijos dezinfekcija. Aplink židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatytos AKM apsaugos ir stebėsenos zonos.

Šiuo metu veterinarijos specialistai skaičiuoja kiaules ir ims mėginius laboratoriniams tyrimams tiek 3, tiek 10 km spinduliu. Gavus tyrimų atsakymus, kiaulių laikytojams bus rekomenduojama kiaules paskersti.

Rengiant rašinį naudotasi VMVT, BNS, rajono savivaldybės pranešimais.