Skip to content

Tvirti projekto „Trečias žingsnis“ žingsniai trijų šalių pasienio rajonuose

Jonas BALTAKIS

Euroregionas „Ežerų kraštas“ vienijantis 30 Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos savivaldybių, įgyvendina projektą „Trečias žingsnis“, pagal Latvijos–Lietuvos–Baltarusijos bendradarbiavimo programą. Projektas startavo 2013 m. kovo 1 d. ir baigsis iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Projektas „Trečiasis žingsnis“ į Euroregiono „Ežerų kraštas“ – tai bendros ateities planavimas, siekiant tvaraus socialinio ir ekonominio vystimosi trijų šalių teritorijose. Pagrindinis projekto pareiškėjas – Latvijos „Ežerų krašto“ biuras. Projektas finansuojamas iš ES lėšų. Bendras projekto finansavimas – 1 035 427,74 Lt, t. y. 299 880,60 EUR Euroregiono „Ežerų kraštas“ direktorato biurui Lietuvoje (kaip partneriui) skirta 147 123,81 Lt, t. y. 42 610 EUR.

Projekto tikslai

Jų buvo keli. Užtikrinti tinkamą tarpvalstybinio projekto administracinį ir finansinį valdymą, veiksmingą projektų stebėseną, vertinimą ir vizualizacija, taip pat projekto rezultatų tvarumą, stiprinti bendrą strateginį euroregiono „Ežerų kraštas“ planavimą ir tvarų vystimąsi 2014–2020 m., stiprinti administracinius euroregiono „Ežerų kraštas“ struktūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo gebėjimus, padidinti bendros veiklos kiekį ir kokybę.

Pagrindinis projekto tikslas darbo grupių pagalba sukurti strategiją 2014-2020 metams. Pagal projekto veiklas buvo suplanuotos 9 darbo grupės:: 3 – Lietuvoje, 3 – Latvijoje, 3 – Baltarusijoje.

Darbo grupių susitikimai

Įvyko pagal projektą suplanuoti 9 susitikimai (3 – Lietuvoje, 3 – Latvijoje, 3 – Baltarusijoje). Susitikimu vadovas Neils Balgalis organizavo ir vedė susitikimus bei kūrė visą euroregiono 2014–2020 m. strategiją. Kalbuosi su euroregiono „Ežerų kraštas“ Lietuvos biuro vadove Lina Staliauskienė.

– Kur vyko pirmieji grupių susitikimai, apie ką jose diskutuota?

– Pirmas susitikimas vyko 2013 m. lapkričio 27–28 d. Preiliuose, Latvijoje. Jame analizuota kelių, geležinkelių, oro transporto tinklų situacija, plėtros galimybės bei susiję strateginiai projektai, o taip pat analizuotos informacinių technologijų sistemos galimybės, problemos ir pan.

Antras ir trečias susitikimai vyko šiemet sausio 15–17 d. Kupiškyje ir Anykščiuose. Aptarta padėtis, problemos, galimybės, projektinė veikla profesinio ugdymo, švietimo srityse, mokyklų partnerystės galimybės su euroregionu.

Ketvirtas ir penktas susitikimai vyko vasario 5–7 d. Baltarusijoje, Verchnedvinske ir Novopolocke. Užsiėmimų metu diskutuota aktualiais gamtosaugos klausimais, taip pat nagrinėtos turizmo, sporto bei kultūros aktualijos pasienio regionuose. Susistemintos veiklų išvados įtrauktos į euroregiono „Ežerų kraštas“ strategiją…

– Beje, kas organizavo, vadovavo grupių susitikimams?

– Neilsas Balgalis, euroregiono „Ežerų kraštas“ strategijos rengimo ekspertas. Jis vadovavo visiems susitikimams. Bet grįžkime į Verchnedvinską. Čia pirmąją dieną N. Balgalis inicijavo dvi sesijas aplinkosaugos klausimais. Pastarąja tema dalyviai kūrė projektus, aktualius pasienio regionams, siūlė bendradarbiavimo idėjas 2014–2020 m. Parengti projektų pristatymai, jų vertinimai. Antrąją darbo dieną įvyko trečioji sesija gamtosaugos klausimais. Pagrindinės pristatymų temos buvo miškotvarka, vandentvarka, dirbamos žemės, mineralų panaudojimas, nacionalinių parkų, bioįvairovės, žmogaus ir gamtos santykis. Aptarus darbo rezultatus, darbo grupių parengtus projektų pristatymus, padarytos bendros išvados „Ežerų krašto“ veiklos strategijai.

Vasario 6-ąją užsiėmimai persikėlė į Navopolacką. Dalyviams pristatytas miestas, aplankyta trikotažo gamykla „Liubava“. Taip pat surengta sesija tema „Patrauklaus euroregiono „Ežerų kraštas“ vizija“, darbo grupės paruošė pristatymus. Pastarųjų išvados taip pat įtrauktos, rengiant euroregiono strategiją. Paskutiniąją dieną įvyko dar dvi darbo sesijos sporto, kultūros bei pasienio regionų turizmo klausimais: siūlytos strateginių, infrastruktūrinių investicinių projektų idėjos 2014–2020 m. periodui, kas taip pat bus panaudota euroregiono „Ežerų kraštas“ veiklos strategijoje.

– Papasakojote apie penkis grupių susitikimus, o iš viso jų vyko devyni?

– Taip. Šeštas ir septintas susitikimai vasario 19–21 d. vyko Latvijoje, Ludzoje ir Rezeknėje. Ten darbo grupė pagal projekto „Trečias žingsnis“ programą daugiausiai buvo sudaryta iš socialinio sektoriaus specialistų. Užsiėmimų metu nagrinėti socialinės srities klausimai, aktualiausi pasienio regionuose. Veiklų išvados integruotos į euroregiono „Ežerų kraštas“ 2014–2020 m. strategiją.

Pagrindinė pirmosios užsiėmimų dienos diskusijų tema buvo socialinis aktyvumas ir skurdo mažinimas pasienio teritorijose. Pirmojoje sesijoje darbo grupė, koordinuojama euroregiono „Ežerų kraštas“ strategijos rengimo grupės vadovo N. Balgalio, diskutavo apie euroregiono „Ežerų kraštas“ viziją socialiniame ir sveikatos sektoriuose. Antrojoje sesijoje detalizuotos strateginių projektų 2014–2020 m. idėjos, apimant socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugas bei socialinės paramos sistemas. Sesijų dalyviai kūrė projektus minėtomis temomis, paruoštos prezentacijos, jų vertinimai.  Dienos pabaigoje įvyko tematinė ekskursija į Ludzos etnografinį amatų centrą. Antrąją darbo dieną įvyko trečioji sesija, kurios metu kurti socialinės srities investiciniai projektai 2014–2020 m. Aptarus abiejų dienų darbo rezultatus, darbo grupių prezentacijas, padarytos bendros išvados įstaigos veiklos strategijai.

Vasario 20-ąją užsiėmimai persikėlė į Rezeknę. Dalyviams pristatytas miestas, o vakare pasakojimą iliustravo pasivaikščiojimas po naktinę Rezeknę. Pirmąją dieną specialistai diskutavo energijos efektyvumo bei privataus ir viešojo nekilnojamojo turto valdymo klausimais. Bendru darbu kurta euroregiono „Ežerų kraštas“ vizija minėtose srityse, kas taip pat įtraukta į strategiją.

Paskutiniąją dieną įvyko dar dvi darbo sesijos, kurių metu kurti strateginiai bei investiciniai projektai 2014–2020 m. Jų tema – efektyvus energijos panaudojimas versle, namų ūkiuose, savivaldybėse.

– Darbo grupė dirbo ir Ignalinoje?

– Mūsų mieste vyko aštuntas susitikimas (balandžio 3–4 d.) Ignalinoje, kuriame dalyvavo 35 kompetentingi specialistai iš Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos savivaldybių, dalyvaujančių projekte. Šios darbo grupės tikslas, kaip ir visų iki tol vykusių, buvo aktyviai dalyvauti bendros euroregiono 2014–2020 m. strategijos rengime. Šįkart jau pradėti apibendrinamieji žingsniai. Darbo grupės susitikimo pradžioje sveikinimo žodį tarė Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Henrikas Šiaudinis, linkėdamas turiningo bei darbingo susirinkimo. Pagrindinė pirmosios užsiėmimų dienos diskusijų tema – nagrinėjant ankstesnių darbo grupių susitikimų rezultatus, išgryninti bei tiksliai apsibrėžti euroregiono „Ežerų kraštas“ ateities viziją, strateginius tikslus bei rodiklius. Strategijos rengimo grupės vadovas N. Balgalis pristatė strategijos projektą, darbo grupė diskusijų metu siekė išsikelti euroregiono veiklos prioritetus. Darbo rezultatams pristatyti, dalyviai paruošė prezentacijas bei jų vertinimus. Dienos pabaigoje darbo grupei surengta ekskursija po Aukštaitijos nacionalinį parką.

Antrąją darbo dieną buvo pratęstas strategijos projekto pristatymas. Darbo grupės dalyviams išdėstytas planuojamų rengti projektų 2014–2020 m. sąrašas. Specialistai darbo sesijos metu grynino būsimų infrastruktūrinių, socialinių, kultūrinių, sporto, švietimo, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų sričių projektų koncepcijas. Aptarus abiejų dienų darbo rezultatus, darbo grupių prezentacijas, padarytos bendros išvados įstaigos veiklos strategijai.

Paskutinis, devintas susitikimas vyko 2014 m. gegužės 13–14 d. Glubokojės mieste, Baltarusijoje, kuriame dalyvavo euroregiono savivaldybių investicijų bei projektų valdymo srities specialistai. Susitikimo pradžioje dalyviams sveikinimo kalbą tarė projekto vadovė Ilzė Stabulniece ir Glubokojės miesto administracijos atstovai. Prasidėjus darbo dienai, euroregiono „Ežerų kraštas“ strategijos rengimo grupės vadovas N. Balgalis pristatė per visus darbo grupių susitikimus bendrai kurtos strategijos 2014–2020 m. projektą.

Pagrindinis šios, paskutiniosios, darbo grupės tikslas buvo aptarti jau nuveiktus darbus strategijos kūrimo procese. Tam inicijuotos diskusijos, kurių metu pateikti baigiamieji komentarai, pastebėjimai ir pageidavimai kuriamai 2014–2020 m. euroregiono strategijai. Išklausyti ir išryškinti kiekvienos savivaldybės – euroregiono narės – lūkesčiai dėl prioritetinės projektinės veiklos kryptys, kurios pateiktos galutiniame „Ežerų kraštas“ veiklos strategijos variante.

Paskutinėje darbo grupėje, džiaugiantis pasiektais rezultatais bei nuveiktais darbais, vieningai nutarta, jog reikėtų išlaikyti tokių tarptautinių susirinkimų tradiciją ir į euroregiono darbotvarkę įtraukti po du darbo grupių susitikimus kasmet, kurių metu pagrindinis akcentas būtų trišalės projektinės veiklos plėtra.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!