Visos su Palanga susijusios problemos natūraliai eina į pabaigą. Orai vėsta, ir norinčių pasipuikuoti geriausiame Lietuvos kurorte praleistu savaitgaliu („koks aš kietas, nuvariau į Palangą“) mažėja. Greitai per radiją ir televiziją daugiau girdėsime apie politiką, negu apie poilsį. Bjauru, ar ne? Jeigu politikai nieko nepridarytų, visai nuobodu būtų.

O dabar – apie ką rašyti? Apie tai, kad premjeras Algirdas Butkevičius kelsis į suremontuotą namą Turniškėse? Viena jaunystėje linksmai pagyvenusi žurnalistė jau apdainavo tą namą, tiesa, tada ji visus abiejų lyčių šunis korė ant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus, kad šis valdiškus milijonus savo namui leidžia. O išėjo taip, kad A. Kubiliui pripaišytame name A. Butkevičius gyvens. Neįdomu.

Tiesa, rugsėjo 1-oji artėja. Tą dieną ką nors švenčiantiems reikia priminti: iš anksto apsirūpinkite alkoholiu. Mokinukai tai ir be priminimo padarys.

Kiek šiemet kainuos vaikučių išleidimas į mokyklą, irgi gal neverta skaičiuoti. Trumpai galima pasakyti: daug. Čia jei vien apie rūbus kalbėsime. Kita vertus, jeigu vaikas neitų į mokyklą – jis juk irgi nuogas nevaikščiotų. Bet pas mus „ant Lietuvos“ taip priimta, kad vaikas mokykloje kitiems jokiu būtu niekuo nenusileistų, o dar geriau – kad geriau atrodytų. Kad kaimynai pavydėtų.

Beje, mokytojai streikuoti žada. Didesnių atlyginimų nori. Lyg kiti nenorėtų. Bet mokytojams reikia daugiau, nes jie rengia gyvenimui jaunąją kartą. Kaip parengia, kas iš to jaunimo išauga – čia jau kitas klausimas.

O juk nepasakysi, kad valdžia mokytojais nesirūpina. Štai švietimo ministras Dainius Pavalkis nusprendė, kad Lietuvos abiturientai nebus išsilavinę, jeigu jie nelaikys valstybinio matematikos egzamino.

Ką tai reiškia mokiniams? Ogi visišką pasirinkimo laisvę. Dabar, tie, kurie turi pinigų, galės pasirinkti: arba stoti į, sakysim, tą pačią matematiką, jos nemokant, bet užtat mokant už studijas, arba, jeigu renkiesi specialybę, į kurią daugiau norinčių patekti, tada jau teks mokėti korepetitoriams.

O kas dirba korepetitoriais? Aišku, tie patys mokytojai. Oi, kaip negražiai kalbama apie kai kuriuos mokytojus: kad jie pernelyg nesistengia vaikus savo dalyko išmokyti. Tie, kuriems reikės geresnio valstybinio egzamino pažymio, ateis pas juos ir už mokslą sumokės geriau, negu iš biudžeto jiems mokama. Kiek mokama Ignalinoje – čia jau reikėtų klausti abiturientų tėvelių, nes įkainiai nevienodi.

Matyt, ne veltui sakoma, kad D. Pavalkis – iš tų specialistų, kurie ir tonziles, anksčiau glandomis vadintas, per užpakalį išoperuoti sugebėtų. Nebuvo valstybinio matematikos egzamino – nebuvo papildomo (kuris, sakoma, neretai būna didesnis už pagrindinį) uždarbio.

Ir kas gali paneigti, kad šitokiu naujo egzamino įvedimu D. Pavalkis nepatenkino korepetitoriavimo išsiilgusių matematikos mokytojų pageidavimo?

Na, bet ne visi mokytojai tokie, gal tokių net visai nėra, ar ne? Argi vargšai kalti, kad visokie universitetai mokytojų priveisė tiek, jog neilgai trukus ateis tokie laikai – kiekvienam mokiniui teks po vieną mokytoją. Arba atvirkščiai, čia jau kaip jums patinka.

Streikas – tai gerai. Mokiniai pailsės, mokslams geriau pasiruoš – juk per vasarą pavargo. Mokytojai sukaups jėgų – juk tuos dalykus, kuriuos per visus streikus mokykloje kaip reikiant išmokti nepavyko, vaikučiams po pamokų reikės aiškinti. O čia – nespėsi apsidairyti, ir vėl pavasaris, vėl egzaminai.

O jūs sakote – mokinių mažėja, tai ir mokytojų mažiau reikia. Ne, taip negalima. Visiems gyventi reikia. Argi valdžia negali algų mokėti – juk ne iš savo kišenės, o, kaip sakoma, iš mokesčių mokėtojų pinigų.