Gimtasis kraštas žmogui –
Kaip žemė medžiui,
Į kurią šaknis suleidžia,
Gyvybę ir stiprybę remia.
Tiktai stovėdamas ant savo žemės,
Jis galvą iškelia kaip ąžuolas viršūnę,
Jam saulė šviečia,
Naktį žvaigždės mirga,
Ir jis suauga su visu pasauliu
Kaip jos dalis – stiprus, galingas.
Per audrą kalba su žaibais kaip lygus.
Žmogus be savo krašto – kaip išrautas
Medis –
Sudžiūsta ir išnyksta.

(K. Boruta)

Renata VELIČKIENĖ

„Rojaus kaimas, muziejus – čia visada smagu atvažiuoti, o išvažiavus visada norisi vėl ir vėl sugrįžti. Man čia gera, aš norėčiau čia atsigulti tiesiog ant žolės ir tyliai pagulėti. Čia atvažiuodamas aš vis atrandu kažką naujo, įdomaus ir dar kažką, ko galbūt nemoku paaiškinti“, – kalbėjo A. Hrebnickio muziejuje apsilankęs profesoriaus proanūkis Andžejus Rejmanas (Andrzej Rejman) su šeima. A. Rejmanas į Rojų atvyko jau vakarėjant su žmona Krystyna, sūnumi Tomeku ir jo drauge Magda. Džiaugėsi, kad čia prasidėjo klėtelės remonto darbai pagal programos „Kaimo infrastruktūros būklės gerinimas“ priemonę „Kultūros ir kultūros paveldo objektų būklės gerinimas“.

Apžiūrinėdamas, kaip vyksta renovacijos darbai, juokavo: „Gaila, kad aš esu muzikos mylėtojas ir nieko nesuprantu apie remonto darbus, negaliu pasakyti, kas daroma blogai ar gerai, bet manau, kad po renovacijos klėtelė atrodys fantastiškai“.

Svečiai iš Lenkijos aplankė kapines, kur palaidotas A. Hrebnickis, džiaugėsi atstatytu paminklu (apie tai rašyta anksčiau), uždegė žvakutes. Taip pat A. Rejmanas maloniai sutiko prisidėti prie monografijos apie Dūkštą išleidimo. Straipsnius būsimai monografijai apie prof. A. Hrebnickio gyvenimą ir darbus rašys proanūkis su žmona, Varšuvos gamtos mokslų universiteto docente Krystyna Rejman. Ta proga jie apsilankė Vilniuje, „Versmės“ leidykloje, ir aptarė darbus su monografiją rengiančiais žmonėmis. Susitikimo metu leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė „Lietuvos valsčių“ seriją, kitus leidinius, buvo aptartos būsimos monografijos „Dūkštas“ temos. Kitą dieną svečiai vyko į Babtų sodininkystės ir daržininkystės institutą ir ten susitikto su dr. Tadeušu Šikšnianu, Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Kam reikalingas muziejus? Žinoma, išsaugoti praeities paveldą, jį kaupti, tyrinėti ir populiarinti. O šiemet džiaugiamės, kad gausiai turistų lankomas muziejus tapo ir susitikimų bei kultūringo laisvalaikio leidimo vieta. Šiemet muziejų aplankė ne tik turistų iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių – Lenkijos, Amerikos, Prancūzijos. Rojaus parkas vilioja tuos, kurie nori leisti laiką gamtoje, pažvejoti ar tiesiog surengti fotosesiją. Kiekvienas muziejus siekia sulaukti turistų dėmesio. Prie Adomo Hrebnickio muziejaus populiarinimo, manau, prisidėjo išleistas albumas „Yra Rojus žemėje“. Tai buvo dar viena galimybė pasireklamuoti ir būti matomiems. Albumas leido kitu žvilgsniu pamatyti mažą kaimelį, išskirtiniu pavadinimu „Rojus“.