Kokia gera, miela ir nepakartojama bebūtų vasara, ji baigiasi. Ateina metas jai pasakyti sudie ir ištiesti ranką kitam gamtos rato svečiui – gražuoliui rudeniui. Jau tapo tradicija Ignalinoje ir rajono miesteliuose išeinančią vasarą palydėti gražiais renginiais, linksmai – su muzika, dainomis ir šokiais. Šie metai – ne išimtis. Šeštadienį Ignalinos Laisvės aikštėje geltona saulėgrąžos saulute vėl sukosi atsisveikinimo su vasara šventė. Ji prasidėjo dar penktadienį pirmąkart Ignalinoje surengta knygų muge.
Pirma dalis – intelektualioji
Į Ignaliną atvyko savo knygų pasiūlyti ir save visuomenei pristatyti net vienuolika Lietuvos knygų leidyklų: „Algarvė“, „Algimantas“ „Andrena“, „Charibdė“, „Gimtasis žodis“, „Homo liber“, „Versus“, „Aurius“ ir „Žara“, taip pat vaikiškas knygas leidžiančios „Raidynėlio“ ir „Lieparo“ leidyklos.
Mugė vyko dvi dienas, tačiau, deja, skaitytojų antplūdžio nesulaukė. Penktadienį gal trukdė ne itin geras oras, vis taškęsis lietumi, o šeštadienį žmones labiau viliojo daržas, sodas ar miškuose pradėję dygti grybai. Atėjo, knygas vartė ir jas pirko tik patys azartiškiausi skaitytojai. Daugelį, žinoma, dabar nuo knygų nusisukti verčia ir jų kainos. Tačiau šioje mugėje jos buvo pačios įvairiausios, taip pat ir pagal kišenę. Daug knygų buvo galima įsigyti po 5–10 Lt, daugumą po 20–30 Lt, o brangiausia, kurią varčiau, kainavo 230 Lt. Tai buvo stora, didelio formato, gausiai iliustruota ir informatyvi „Biblija“, tiksliau – enciklopedinis biblinių laikų istorijos leidinys.
Jau baigiantis antrajai mugės dienai kalbinau keletą leidyklų atstovų. Klausiau, kaip sekėsi prekiauti mugėje, kokios tematikos knygos pirktos labiausiai, ar didelę įtaką turėjo kainos?
Vida Bėkštienė – leidyklos „Gimtasis žodis“ redaktorė:
„Prekiauti sekėsi vidutiniškai. Penktadienį buvo prastas oras, šiandien geras, bet pirkėjų vis vien nedaug, gal grybauja ar Rugsėjo 1-ajai rengiasi. O tie, kurie pirko, rinkosi įvairias knygas. Įsiminė dvi pirkėjos, kurios, matyt, yra lituanistės, nes pirko daug knygų apie lietuvių klasikus bei jų kūrinių. Nemažai nupirko knygų po 5 Lt, paklausūs buvo ir rimti romanai.“
Nijolė Petrošienė – leidyklos „Andrena“ vadovė:
„Pirmas kartas visada rizikingas, bet sveikintina pati mugės idėja. Knyga dabar išgyvena kritinį metą, daug knygynų užsidaro. Žinau, kad ir Ignalinoje knygyno jau nėra. Dabar tas etapas, kai knyga važiuoja pas žmogų. Tokios mugės – ne vien pirkimas, bet ir bendravimas, savo leidyklų pristatymas. Į Ignaliną atvyko 11 leidyklų (nors suskaičiavau 9), tai daug, ypač vasarą, kai daugelis atostogauja ir susiorganizuoti sunku. Žmonės čia gal dar neįpratę prie tokių renginių, mieliau, turbūt, renkasi į koncertinę šventės dalį. Mes pasistengėme, kad Ignalina turėtų progą įsigyti knygų. Linkiu Ignalinai turėti savo knygyną.
Kas dėl tematikos, tai žmonės perka įvairią literatūrą, žiūrint, kam ko reikia. Kaip kadaise, dabar knygos neperkamos papuošti interjerui, o tik tos, kurių išties reikia. Daugumai žmonių knygų kainos, be abejo, turi lemiamos įtakos, tačiau tikrasis knygos mylėtojas į kainą nežiūri. Jeigu jam reikia tos ar anos knygos, jis ją perka, kad ir kiek kainuotų.“
Rita Kubilienė – leidykla „Charibdė“:
„Sekėsi neblogai, nors žmonių buvo mažokai. Bet kurie atėjo, bemaž visi knygą į namus parsinešė. Kokios nors labiau perkamą tematiką išskirti sunku, perka įvairias knygas: vaikiškas, mokslo populiarinimo, rimtus, ne „popsinius“, romanus. Jei knyga žmogui patinka, kaina nėra kliūtis jai įsigyti.“
Vilius Gužanskis – leidyklos „Homo liber“ savininkas:
„Knygų pirkimas visur mažėja, jaučiama didelė kompiuterių konkurencinė įtaka. Ignalinoje antplūdžio taip pat nebuvo. Tie, kurie perka, įsigyja įvairiausių knygų. Noriai perkama vaikiška literatūra, vyresni žmonės labiau domisi knygomis apie sveikatą, ligų gydymą. Mažiausią paklausą turi grožinė literatūra, poezija.“
Valdas Daškevičius – poetas, Vilnius:
„Leidykla „Homo liber“ išleido vieną mano knygelę, tai juos ir atlydėjau į Ignaliną. Čia esu pirmąkart, bet šis miestas, sakau be pataikavimo, nuostabus. Pirmiausia – geri, kultūringi ir mandagūs jūsų žmonės, o pats miestas švarus, renovuotas. Šiandien po Ignaliną pasivaikščiojau, buvau bažnyčioje. Kur ėjau, visi namai renovuoti, niekur kitur Lietuvoje to nemačiau. Gerbiu jūsų buvusį merą B. Ropę, kuris, dabar pats įsitikinau, tiek daug gero Ignalinai padarė, gaila, kad į tą Briuselį išvažiavo.“
Paklaustas, ar dabar poetas gali pragyventi iš poezijos, svečias sakė: „Jokiu būdu. Nė vienas poetas nei Lietuvoje, nei pasaulyje iš savo kūrybos nepragyvena. Poetas privalo turėti darbą – pragyvenimo šaltinį, ir laisvo laiko kūrybai. Poezijai dabar blogi laikai, ją skaito tik tikrieji poezijos žinovai ir mylėtojai, sakyčiau, fanai. Interjerui papuošti poezijos knygų neperka, kaip anais laikais.“
Nors šeštadienio pavakarę į koncertinę šventės dalį susirinko nemažai publikos, tačiau prie leidyklų palapinių jie nesibūriavo. Su pirmais antrosios dalies akordais leidyklų atstovai ėmė rengtis kelionei namo.
Antroji dalis – linksmoji
Nors pati jos pradžia buvo dalykinė, informacinė. Vedėjai Miglė ir Eimantas, pagraudenę publiką nostalgiškom atsisveikinimo su vasara nuotaikom, sveikinimams į sceną kvietė valdžios atstovus. Sceną puošė trys didžiulės saulėgrąžos. Šis augalas ir buvo šios šventės simbolis, tad poezijos skaitymas, dainos ir šokiai tądien buvo kaip saulėgrąžų sėklelių birinimas.
Pirmiausia į sceną pakviestas rajono meras Henrikas Šiaudinis. Jis sakė: „Vasara, kaip ir visi gražūs dalykai, greitai pasibaigia. Pastaruoju metu rajono miesteliuose vyko ir tebevyksta daugybė renginių, kuriuos organizuoja bendruomenės, seniūnijos. Juose lankosi ne tik dabar miesteliuose gyvenantys žmonės, bet ir kraštiečiai, kilę iš tų vietovių. Vyksta nuoširdūs, šilti susitikimai, pokalbiai, todėl džiugu, kad žmonės nepamiršta savo krašto. Vasaros pabaigoje apibendriname ir jaunimo darbus, mokslo rezultatus. Visada džiaugiamės, kad gerokai daugiau nei pusė abiturientų pasirenka universitetus ar kolegijas. Taip yra ir šiemet. Tad linkiu visiems gero skrydžio ir visada mintyse ir darbuose prisiminti, kad esate ignaliniečiai.“
Šventėje dalyvavo kas savaitgalį namo parvykstantis europarlamentaras Bronis Ropė. Jis taip pat džiaugėsi, sveikino, linkėjo: „Dar tik keli mėnesiai jūsų dėka esu europarlamentaras, todėl visos mano mintys dar šiame krašte. Ši šventė labai prasminga. Po vasaros poilsio ateina ruduo, metas, kai skaičiuojame, suvedame savo darbų rezultatus: vieni daržuose, kiti – moksluose. Visi, kas renkasi savo kelią, jaučia atsakomybę už savo kraštą ir ką jam gero galima padaryti. Ką savo rankomis šiandien sukursime, tą turėsime patys, tą paliksime savo vaikams, ateinančioms kartoms. Kuo geresnės jums kloties.“
Laikinoji rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė buvo dalykiška, pateikė daug įdomios informacijos apie šiųmečius abiturientus, laikytus egzaminus, pasirinkto tolesnio gyvenimo vingius: „Dar taip neseniai abiturientai laikė egzaminus, baigė vidurinį mokslą, gavo atestatus – jų darbo įvertinimą. Šiandien išlydim juos į naują gyvenimą.
Šiemet rajono mokyklas baigė 171 abiturientas. Egzaminų sesija praėjo sklandžiai. Chemijos, rusų ir vokiečių kalbų egzaminus išlaikė visi juos pasirinkusieji. Šiemet turime penkis abiturientus, surinkusius 100 balų. Tai abiturientai iš Ignalinos ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijų. Juos gavo už lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminus. Pernai turėjome keturis „šimtukus“.
Blogiausiai, kaip ir visoje Lietuvoje, moksleiviams sekėsi laikyti matematikos egzaminą. Jo neišlaikė 27,5 proc. abiturientų. Lietuvių kalbos egzaminas taip pat sunkiai sekėsi, bet jį visi neišlaikiusieji sėkmingai perlaikė.
Mūsų abiturientai šiemet studijuos dešimtyje universitetų, šešiose kolegijose, dešimtyje profesinių mokyklų. Kiti dirbs ar pasirinko Krašto apsaugos, savanorių pajėgas. Iš 171 mūsų abiturientų 61 studijuos universitetuose, 52 – kolegijose, 25 – profesinėse mokyklose. Populiariausios mokyklos yra Vilniaus universitetas (įstojo 14 abiturientų) ir M. Romerio universitetas (14). Nemažai studijuos Vilniaus Gedimino technikos ir Edukologijos universitetuose. Tarp kolegijų populiariausios Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Utenos kolegijos.“
Išėjusių abiturientų vardu kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto pirmakursė, buvusi „Mūsų Ignalinos“ neetatinė bendradarbė Eglė Girdenytė: „Visą gyvenimą mokomės iš knygų. Bet kiekvienas žmogus rašo ir savo gyvenimo knygą. Joje apstu ir nuosmukių, ir pakilimų, baimės ir džiaugsmo istorijų. Ir štai mes, pirmakursiai studentai, verčiame naują savo gyvenimo knygos puslapį, kuriame rašysime savo džiaugsmą ir liūdesį, tik jau toli nuo namų, tėvų ir mokytojų. Bet mes atsiversime ir tuos lapus, kurie buvo parašyti čia, Ignalinoje. Ir kiekvienąkart branginsime galimybę sugrįžti į namus, į šį ežerų kraštą.“
Po visų oficialių kalbų toliau byrėjo vien muzikinės saulėgrąžos. Tiesa, jau kalbintas poetas Valdas Daškevičius dar skaitė savo poeziją. Jį papildė Renatos Artimavičiūtės bardų dainos. Vėliau ji, nuolatinė gimnazijos renginių ir TV konkurso „Dainų dainelė“ dalyvė, dainuojanti ansambliuose, duetuose ir solo, besimokanti dainavimo pas Visagino pedagogę Vitą Pimpienė, surengė ir savo solinį koncertą.
Daug plojimų susilaukė Ignalinos kultūros ir sporto centro sportinių šokių klubo „Viva“ (vad. Neringa Kirkilienė) šokėjų itališki, Pietų Amerikos šalių ir kiti karšti ir aistringi ritmai ir šokių viražai, publikos akimis valgyte valgyti dueto iš Švenčionėlių – Agnės ir Mariaus – pasirodymai. Tai modernaus šokio duetas, iškovojęs teisę dalyvauti pasaulio čempionate Prahoje (vad. Renata Grigianecienė). Dabartinis modernus šokis – tai kartu ir gana sudėtinga akrobatika.
Koncertavo Utenos kultūros centro popchoras „Decima“ (vad. Gražina Kapčiuvienė). Kolektyve dainuoja vaikai nuo 4-erių iki 18 metų, ansamblis koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių.
Atsisveikinimo su vasara šventės kepure, programos „vinimi“ tapo populiarios grupės „Biplan“ koncertas. Iki tol kiek praretėjusios publikos gretos vėl sutirštėjo, aikštė prisipildė jaunų veidų. Taip triukšmingai ir linksmai palydėta vasara ant ignaliniečių neturėtų pykti, nes, atrodo, buvome geranoriški ir nuoširdūs.
Itin kritiškai žiūrint, žinoma, galima ir vieną kitą pastabą nubirinti. Gal ilgokai skaityta poezija, kiek per ilgi buvo kai kurie pasirodymai, trūko muzikos vyresnio amžiaus publikai, bet tai tik keletas ant žemės nukritusių saulėgrąžų.
Šiame geltoname,
Šiltam rate
Pabūkime iki rudens,
Vis sukdamiesi,
Lyg saulėgrąža,
Paskui
Jau pritūpiančią saulę…
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!