Skip to content

Darbais prinokęs bendruomenės gimtadienis

Šeštadienį nuo pat ryto judru ir gyva buvo tradicinėje Palūšės švenčių vietoje šalia bendruomenės centro. Tądien čia susirinkti buvo dviguba proga – antrąkart vyko Palūšės kermošius, o hiperaktyvi vietos bendruomenė minėjo penktąją savo veiklos sukaktį. Tiesa, žmonių, ypač prekeivių, itin daug nebuvo. Pagalius į ratus įkišo gražus oras, kuris vienus pakvietė į bulviakasį, kitus masino miškuose dygstančių baravykų tuntai, trečius „pavogė“ aplinkiniuose rajonuose vykstančių renginių gausa. Tačiau kas atėjo – nepasigailėjo. Geros nuotaikos, o ir vaišių visiems, ne tik išrinktiesiems, buvo per akis. Tad Palūšėn sugužėję, kermošių apėję, riestainių prisipirkę, visus sutiktus pasisveikinę, kaimynus apšnekėję, vidurdienį susėdo paklausyti, ką savi ir svečiai paporins.

„Tortas“

Programoje rašyta, kad 12 val. bus raikomas gimtadienio tortas. Kai šventės organizatorė ir vedėja Dalia pagal scenarijų paskelbė, kad dabar bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis atneš jo paties gamintą tortą, įvyko nedidelis sąmyšis. Mat nei pirmininko, nei torto niekur nesimatė. Tačiau ant scenos atskubėjo laiškanešė, kuri poniai Daliai perdavė laišką nuo bendruomenės pirmininko, dabar esančio tolimuose užsieniuose. Laiške jis nuoširdžiausiais žodžiais 5-ojo gimtadienio proga pasveikino bendruomenininkus, visus palūšinius ir šventės svečius ir prisakė ant scenos pakviesti seniūną Joną Polito ir įnešti tortą. Tas tortas buvo savotiškas. Ant padėklo puikavosi ne įprastas saldėsis, o šūsnis padėkos raštų aktyviausiems bendruomenės nariams, tiek pat žvakučių žvakidėse ir keli buteliai šampano. Atsiųstame laiške buvo nurodyta, kad Dalia skaito apdovanojamųjų pavardes, seniūnas įteikia padėkos raštus ir paspaudžia rankas, o šampanas šventės pabaigoje turi keliauti ant bendro suneštinio stalo, iššautas tik po to, kai seniūnas suraikys duoną, o juo vaišinami visi, kas prie stalo bus. Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad taip ir buvo. Iš viso buvo įteikta net 30 padėkos raštų.

Sveikinimai

„Suraikius“ šį neįprastą tortą, nuvilnijo sveikinimų banga. Rajono vicemeras Gintautas Kindurys sakė: „Malonu, kad Palūšės kermošius vyksta jau antrąjį kartą, jog atgaivinamos senosios kaimo tradicijos, tad rajono savivaldybės vardu dėkoju bendruomenei už jos organizuotumą, iniciatyvumą, gebėjimą panaudoti ES fondų paramą savo idėjų ir darbų įgyvendinimui. Jūsų bendruomenė yra pavyzdys visoms kitoms rajono bendruomenėms. Jūs savo rankomis pagražinote Palūšę, įkūrėte amatų centrą, organizuojate didžiulius renginius. Ypač džiugu, kad nesustojate, toliau planuojate ir vykdote naujus projektus, bendradarbiaujate su žmonėmis, savivaldybe, kitomis instancijomis. Sėkmės, ištvermės, energijos jums visiems“.

Bendruomenę ir palūšiečius sveikino Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direktorius Eminuelis Leškevičius, seniūnas Jonas Polito, Linkmenų bendruomenės pirmininkė Marytė Alesionkienė, Meironų bendruomenės pirmininkė Irena Lukoševičienė ir, kaip sakė ponia Dalia, atrasti atsitiktinai, bet visam gyvenimui liekantys širdies draugai iš Naujųjų Elmininkų (Anykščių r.). Visi sveikintojai ne tik gražių žodžių pabėrė, bet ir dovanų kiekvienas įteikė. Širdies draugų anykštėnų dovana buvo ypatinga – maždaug vieno kvadratinio metro ploto iš uogų ir kitų vaisių sudėliotas tortas su drugelio atvaizdu.

Garo davė Raguva

Pasibaigus visai oficialiai šventės daliai, jos vedėja Dalia pristatė dar vienus šiemet atrastus draugus – kaimiškos muzikos kapelą „Kukalis“ iš Raguvos miestelio, Panevėžio r. Juos vėliau pakvietė kitąmet atvykti į Palūšės regatos metu vykstančias kapelų varžytuves. Rankomis sukirsta scenoje, visos publikos akivaizdoje, tad viena būsimų varžytuvių kapela jau žinoma. Jai surasti lygiavertį kolektyvą bus nelengva, nes „Kukalis“ – linksma, šelmiška, profesionali kapela. Jai užgrojus, iškart prasidėjo šokiai, sukosi rateliai. Ir taip visą koncertą.

Šatkauskų šeimos menų paroda

Viso kermošiaus, visos šventės metu bendruomenės amatų centre vyko Šatkauskų šeimos paroda, pavadinta „Grįžtu namo“. Apie ją verta ir būtina atskirai žodį tarti. Užėjusius į centrą pasitinka Regina Šatrauskienė, kuri supažindina su savo senelio istorija, kuris buvo vienintelis nepriklausomybės kovų Lietuvos savanoris iš Palūšės ir visos dabartinės seniūnijos, per Meironis kadaise išėjęs Lietuvos ginti. Jo istorija su nuotraukomis aprašyta daugiatomiame V. Kavaliausko leidinyje „Lietuvos karžygiai“. Ponios Reginos senelis ir tėvas buvo žvejai, jie patys gamino, kaldino žvejybos blizges, o šį amatą iš uošvio perėmė Reginos vyras Bronius bei sūnus Gediminas. Surinkta ir parodoje demonstruota solidi 1947–1982 m. nukaldintų blizgių kolekcija. Šiemet Šatkauskai blizgėms gavo pirmąjį tokį Lietuvoje tautinio paveldo sertifikatą. Parodoje taip pat puikuojasi Šatkauskų marčios Sigos aliejinė tapyba, šeimos galvos Broniaus metalo dirbiniai, bet daugiausia darbų yra ponios Reginos. Tai ir verti papuošalai, ir dekupažiniai buteliai, kiti dirbiniai.

Ritualas

Grįžkime į šventę. Ji baigėsi folkloro ansamblio „Čiulbutė“ koncertu, kurio dainos visus lydėjo ir prie gardžiausios, be išimties visiems užtekusios, žuvienės valgymo, ir prie gardumynais lūžtančio vaišių stalo, ant kurio gal tik paukščių pieno nebuvo. Vaišintis pradėta po gražaus ritualo. Pirmiausia, seniūnas J. Polito suraikė duoną. Po to Palūšės klebonas Gintautas Černius stalą palaimino. Ir tik tuomet prasidėjo pilvo šventė.

Dirbsim, kol gyvi būsim

Dar prieš bendruomenės pirmininko „torto“ raikymą, kalbinome jo pavaduotoją Dalią Lapėnienę.

– Su kokiom nuotaikom pasitinkate pirmąjį apvalesnį bendruomenės gimtadienį?

– Su pačiom pakiliausiom nuotaikom, nes mums tai didžiulė šventė. Mes nusipelnėme linksmintis ir švęsti.

– Ką pavyko padaryti per tuos penkerius metus, kurie projektai labiausiai pasisekę?

– Nepasisekusių nėra, o padarėm išties daug. Sukūrėm ir tebekuriam savo kaimo tradicijas. Kad šiandien vyksta antrasis Palūšės kermošius, tai jau daug pasako, nes kermošių čia nebuvo 90 metų. Kitas didžiulis mūsų projektas – regatos. Jos tapo ne tik Palūšės, bet ir viso rajono veidu, sutraukia daugybę tiek žiūrovų, tiek buriuotojų, tiek linksmosios regatos dalyvių. Pavykęs buvo ir skulptūrų pleneras. Dabar jos puošia visą Palūšę. Įsisavinom Žemės ūkio ministerijos lėšas ir įrengėm tinklinio aikštelę, kurioje dabar kamuolį muša ir vietinis jaunimas, ir svečiai, ir senjorai, kuriems jau per penkiasdešimt. Dabar vykdome naują projektą, tvarkome pietvakarinę Lūšių pakrantę, tiesiame pasivaikščiojimo takus. Per tuos penkerius metus suradome daug draugų, užmezgėme daug ryšių.

– Pabaigoje banalus, bet visada užduodamas klausimas – kokie ateities planai?

– Didžiuliai. Turime daug ambicijų, idėjų, bet dar nenoriu jų atskleisti. Kol būsim gyvi, kaip sako mūsų seniūnas, o bendruomenė, manau, gyvuos dar ilgai, dar daug darbų nudirbsim, idėjų ir sumanymų įgyvendinsim.

Autoriaus nuotr.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje