Skip to content

Derliaus skalsa nustelbė „ekspertų“ prognozes

MI informacija

Baigiasi pirmoji kalendorinio rudens dekada, o už lango tęsiasi vasara. Kaip jau įprasta pastaraisiais metais, rugsėjį drąsiai galima priskirti vasarai. Ir šiemet, ko gero, rugsėjis bus šiltesnis nei buvo šiųmetis birželis. Jei gausiai uždera šermukšniai, lauk lietingo rudens, sako liaudies pastebėjimas. Jei ši prognozė nepasitvirtins ir rugsėjis bus šiltas ir nelietingas, tai dar lieka spalis ir lapkritis, kurie gali patvirtinti lietingo rudens statusą.

Nors šie metai dar nesibaigė, jie ilgai įsimins ir kontrastingais orais, ir siautėjančiu afrikiniu kiaulių maru, ir politiniais įvykiais. Vargu, ar kas prieš kelis dešimtmečius būtų numatęs, kad atsiras tokios ligos, kaip AKM, galvijų kempinligė, paukščių gripas, triušių miksomatozė ir kitos „kvarabos“. Labai liūdna būtų, jeigu kaimo žmogui neleistų laikyti kiaulių, juk smulkiuose ūkiuose katastrofiškai mažėja ir melžiamų karvių. O jeigu dar pasikartotų paukščių gripas (jis – tfu, tfu, tfu – aplenkė mūsų šalį), reikėtų ir višteles sunaikinti. Tikėkimės, kad toks juodas scenarijus neužklups mūsų žemės ūkio produkcijos augintojų. O jeigu taip ir atsitiktų, nemanau, kad liktume be gyvulinės kilmės produktų, atvirkščiai, gal ne vienas prekeivis slapta svajoja iš užsienio privežti mėsos ir taip tik pralobti.

Dauguma iš mūsų prisimena, kad po besniegės žiemos visokio plauko ekspertai prognozavo, jog šiemet liksime be grūdinių kultūrų derliaus. Sumanūs grūdų augintojai iššalusius pasėlių plotus atsėjo vasariniais javais ir šiemet tikimasi vos ne rekordinio grūdų derliaus. Daugumoje šalies regionų puikiai užderėjo sodai, lūžta šakos nuo gausaus derliaus. Kas šiemet išskirtinio? Vaisių kokybė prilygsta iš pietų importuojamiems, tik skirtumas, kad mūsiškiai mažiau gavę chemijos, o pas pavienius sodininkus ir visai sodai nepurkšti. Tik gaila, kad už geros kokybės obuolius mokama vos 8–10 ct/kg.

Tiesa, aukšta obuolių, kriaušių, slyvų kokybė yra ne tik dėl labai šilto rugpjūčio, bet ir ten, kur pomedžiai buvo papildomai palaistyti arba mulčiuoti. Gerai dera remontantinės avietės, kaip niekad gausiai užderėjo lazdynai, graikiniai riešutmedžiai.

Na, o kas dedasi gamtoje? Dabar visi miškai knibžda lankytojų. Suprantama, ne paukščių, elninių žvėrių rujos stebėti, ar gelstančių medžių lapų mozaika grožėtis žmonės plūste suplūdę į miškus. Jei uogos šiemet dėl pavasarinių šalnų, taipogi ir spanguolės raistuose, nelabai užderėjo, tai grybų, ypač baravykų, gausa ilgai dar sapnuosis grybautojams. Ir vėl reikėtų prisiminti „ekspertus“, kurie labai rimtai teigė, kad šiemet grybų nebus, nes rugpjūčio karščiai išdegino grybieną, sporas. Ekspertai lieka ekspertais, o gamta, pasirodo, jų visai neklauso.

Dar reikėtų grįžti prie šermukšnių temos. Kaip jau minėjau, šiemet jie labai gausiai užderėjo. Kažkada juos supirkdavo, ir gana geromis kainomis. Matyt, visos uogos eidavo vynelio gamybai, bet nustelbus kitoms vyno rūšims, šermukšninis vynas neišlaikė konkurencijos. Bet atsisakyti šermukšnių uogienės nereikėtų. Pasiruoškime jos, vitaminingos, prieš tai pašaldę uogas, o likusias palikime svirbeliams, kurie po mėnesio pasirodys iš šiaurinių kraštų, taip pat šermukšniai – puikus lesalas jerubėms, strazdams.

O svarbiausias šio rugsėjo akcentas bus Rudens mugė, kuri Ignalinoje vyks rugsėjo 27 d. Iš anksto pamąstykime, ką naujo įsigyti, o kokių sodmenų, kokių veislių nereikėtų pirkti, nes jos mūsų rajonui netinka. Jei ruošiamės pirkti medelių, krūmų, jau dabar iškaskime jiems atitinkamo dydžio duobes.

Gražaus ir skalsaus rudens!

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!