Tiek MI redakcija, tiek ir, pasak Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros vyriausiojo specialisto Rimvydo Vilimo, patys agentūros darbuotojai gauna nusiskundimų ir girdi nuogąstavimų, kad ežeruose mažėja žuvų, nes tinklais siaubiami Ignalinos rajono ežerai. Vienaip į šitą problemą žiūri eiliniai rajono gyventojai, kitaip – patys specialistai, dažniausiai kiekvieną situaciją galintys vertinti kur kas objektyviau. Tačiau klausimas tas: ar problema vis tik yra, o jei taip, tai ar įmanomas koks nors konkretus jos sprendimo būdas?

„Atėjo laikas skelbti pavojaus signalą ir trimituoti visais garsais, nes artėja ta diena, kai mūsų ežerai liks be žuvų. Masiškai, be jokio gailesčio, šluojami ežerai tinklais, gaudomos žuvys, bet konkrečių veiksmų nelabai kas imasi. O kaip Jums mėgstančių pabrakonieriauti frazė: „Šį savaitgalį niekur nejudam, nes gavau žinią, kad bus reidas“. Kalbant paprasčiau, teigiama, kad patys inspektoriai savo pažįstamus informuoja apie planuojamus reidus, todėl „rimti“, gerai žinomi brakonieriai, turintys savų ryšių, į tokias pasalas nepakliūva. O kas apskritai leidžia ANP ežeruose tinklais gaudyti žuvis, kas išduoda tokius leidimus? Baluošo vandenys greit pamirš ir kaip žuvys atrodė“, – tokius pasvarstymus girdime ir mes, ir patys agentūros darbuotojai.

Pasak R. Vilimo, į gyventojų skundus, pastebėjimus pagal galimybę reaguojama, tik ne visada jie pasitvirtina. „Džiugu, kad mūsų žmonėms rūpi mūsų ežerai ir juose beišveisiančios žuvys, jų populiacija. Mes visada sureaguojame į gyventojų prašymus, o rezultatus jie mato ir spaudoje. Tai nėra paslaptis. Visi sugauti brakonieriai ir jų laimikiai viešinami. Neseniai gavome skundą, kad ANP parko teritorijoje, Baluošo ežere, versline žuvininkyste užsiimantys žmonės nesilaiko žvejybos taisyklių. Atlikome patikrinimą, skundas nepasitvirtino.

Kalbant apie verslinę žvejybą, tai situacija kiek kitokia, nei mėgėjiškos žūklės. Kvotas žvejybai nustato Žemės ūkio ministerija, leidimus verslinei žvejybai išduoda Vilniaus aplinkos apsaugos departamentas, o rajonų padaliniai atlieka kontrolę“, – teigė R. Vilimas.

Kad kažkas su tomis kvotomis ne visai teisinga ir teisėta, aišku jau vien todėl, kad dar pernai, spalio pabaigoje, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos veikla, skirstant kvotas, susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Žinoma, čia pagrindinis sujudimas dėl žvejybos Baltijos jūros vandenyse, bet kas žino…

Bus uždrausta verslinė žvejyba

Dar 2013 m. gegužės 17-ąją aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apsisprendė stoti žvejų mėgėjų pusėn – jis pasirašė įsakymą uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose. Šis įsakymas įsigalios nuo 2015-ųjų metų pradžios. Pagrindinis tokio sprendimo tikslas – atkurti sumažėjusius Lietuvos žuvų išteklius. „Svarbiausias tokio sprendimo argumentas – mūsų šalies žuvų ištekliai. Mokslininkų išvados aiškiai rodo, jog jie vis mažėja. O verslinė žvejyba, kaip žinia, orientuota tikrai ne į tų išteklių puoselėjimą ir gausinimą. Tam verslininkai, skirtingai, nei žvejai mėgėjai, lėšų praktiškai neskiria“, – tada komentuodamas savo sprendimus teigė tuometinis Aplinkos ministras. 

Verslinė žvejyba nėra pelninga – tą pripažįsta ir tie, kurie tuo užsiima. Be to, atsakingoms valstybės institucijoms nėra paprasta kontroliuoti verslinės žvejybos atstovų veiklą, sugaunamų žuvų kiekius ir pan.

Verslinė žvejyba nuo 2015-ųjų bus draudžiama visus metus visuose Lietuvos ežeruose, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.  Taip pat žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.

Gamtos tyrimų centro ministerijai pateikti mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį, juose sumažėję vertingų rūšių žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai. Siekiant atkurti išteklius, buvo imtasi skubių, griežtų priemonių – iki 10 kartų padidinti įkainiai už žalą žuvų ištekliams, uždrausta laisva prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais ir kt.

Agentūros vedėjo pozicija

Situacija kontroliuojama ir stabili. Tikrai nereikia jaudintis dėl mažėjančio žuvų kiekio, nes jų nemažėja. Gal tik žmonėms gali susidaryti toks įspūdis. Žvejai mėgėjai sako, kad sumažėjo žuvų, nes jie nepagauna seliavų. Jų ir nepagaus, nes jos iš principo nepagaunamos, kadangi gyvena gilumoje, todėl jas gali pasiekti tik specialiai tam pasirengę verslinės žuvininkystės atstovai. Mūsų ežeruose versline žvejyba užsiimančius žvejus nuolat tikriname, stebime jų veiklą, tikriname žuvų registracijos žurnalus ir pan. Jei kalbėt atvirai, tai atsitinka dažnai ir taip, kad mūsų žvejai dėl nepalankaus oro ar kitų kažkokių priežasčių dar net ir neišnaudoja jiems skirtų žuvies kvotų. Tiesa, buvo problemų su Dysnų ežeru. Ten tikrai buvo labai sumažėję žuvų, bet dabar, įvedus kontrolę ir apribojus verslinę žuvininkystę, situacija stabilizuojasi. Dar kartą kartoju, kad situacija tikrai  stabili“, – teigė rajono agentūros vadėjas Petras Kazakevičius.

Nei juoda, nei balta

Ką gi, regis, situacija šiek tiek dviprasmiška. Mūsų rajone kontrolę vykdantis P. Kazakevčius teigia, kad žuvų populiacijai niekas negresia, o šalies mokslininkai padarė išvadas, kad žuvų ištekliai stipriai mažėja. Ponas R. Vilimas teigia, kad aplinkosaugininkų reidai vykdomi slapta ir atsakingai, bet, kalbant apie slaptumą, tai čia galima pasakyti, kad ponas R. Vilimas garantuoti gali tik už save, o dėl kitų…
Apmaudu ir net beviltiška, bet kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau tautiečių, gyvenančių šia diena, tesugebančių be saiko griebti, rauti, pjauti, žudyti, naikinti, negalvojančių, kad gal ir po kelerių metų dar kažkas norės gyventi ir vartoti…

P. S. Šia tema domėsimės ir toliau, todėl, mieli skaitytojai, pastebėję bet kokį piktnaudžiavimą ežeruose, praneškite ne tik aplinkosaugininkams, bet ir redakcijai. Konfidencialumą garantuojame.