Skip to content

Fotografijos parodoje „Sapnuoju Lietuvą“

Lina KOVALEVSKIENĖ (www.ignalina.lt)

Rugsėjo 9 d. rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje atidaryta fotomenininko Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų paroda „Sapnuoju Lietuvą“. Tai istorinę vertę įgavusios, įvairias gyvenimo akimirkas įamžinusios juodai baltos fotografijos, darytos 1960–2010 m. Įdomu pažvelgti į tolimos vaikystės, tėvų ir senelių pasaulį…

„Dabar žiūrint į praeitį, jos vaizdai atrodo lyg sapnas, atrodo, lyg to kitokio pasaulio nė nebuvę. Taip begalvojant gimė ir šios parodos pavadinimas. Todėl ir „Sapnuoju Lietuvą“ su jos vaikystėmis, kasdienybe ir šventėmis, kaimo ir miesto gyvenimu, darbais ir džiaugsmais…“, – į parodą susirinkusiems ignaliniečiams pasakojo autorius. Nuotraukose nepamatysi statiškų vaizdų, pozuojančių žmonių, visi „sustabdyti“ veiksme, tikrame gyvenime, nesuvaidintoje nuotaikoje…

Autorių pristatė ir vėliau jam dėkojo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Knygą apie Ignalinos krašto kultūros paveldą svečiui dovanojo ir už gražią parodą dėkojo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresn. specialistė Rasa Juodagalvienė.

Fotografas R. Augūnas, daugiausia žinomas kaip kalnų fotografas. 2002 m. pasirodęs jo albumas „Žmonės kalnuose“ atspindėjo šio fotografo svarbiausią temą, kuri ir išskyrė jį iš kitų Lietuvos fotografijos mokyklos autorių. Kalnai R. Augūno kūryboje atsirado neatsitiktinai. 1958 m. jis pradėjo sportinę alpinisto karjerą, kai įkopė į aukščiausią Europos viršukalnę Elbrusą. Kaip pats sako‚ susirgo kalnų liga ir jau negalėjo pagyti. Nors grįžęs žmonai ir žadėdavo, kad tai paskutinis kartas, praėjus keliems mėnesiams vėl ruošdavosi kelionėn. Juk ne veltui V. Visockis dainavo, kad „geriau už kalnus yra tik kalnai“. Tos kelionės buvo tikras išbandymas, pasitaikydavo itin pavojingų situacijų. Teko išgyventi ir kelių bičiulių alpinistų žūtis. Per trisdešimt vasarų, praleistų kalnuose drauge su fotoaparatu, fotografas dalyvavo Kaukazo, Tian Šanio ir Pamyro viršūnių įkopimuose. Vyras su malonumu prisiminė svarbiausias įveiktas bevardes viršūnes, kurios buvo pavadintos M. K. Čiurlionio, K. Donelaičio, Lietuvos, Žalgirio, Nemuno vardais. Paklaustas apie svajonių viršukalnę, kuri ir liko neįveikta, vyras tik nusišypsojo, palingavo galva ir ištarė: „Žinoma, tai Everestas“.

Per savo kelionių laikotarpį R. Augūnas sukūrė ne vieną ciklą: „Kalnai ir žmonės” (1962–1983), „Po Egipto saule“ (1969), „Indijos motyvai“ (1976), „Draugystės akimirkos Konge“ (1979), „Po Pietryčių Azijos šalis“ (1980), „Mano giminės“ (1960 – ir šiuo metu). Tris savo nuotraukų albumus R. Augūnas padovanojo Ignalinos viešajai bibliotekai.

Tačiau štai jau per penkis dešimtmečius besitęsiant fotografo kūrybiniam keliui, jo akiratyje, kaip rodo ir ši paroda, buvo ne tik kalnai ir svečios šalys. Naujausiame darbų albume „Sapnuoju Lietuvą“ R. Augūnas atveria savo lietuvišką archyvą, kuriame patalpinta 220 fotografijų. Tai 1960–2010 m. laikotarpį apimantis pasakojimas apie Lietuvą. „Fotografui sugrįžti į savo archyvą – tas pat, kas grįžti į Tėvynę, – teigia R. Augūnas. Ir ko tik nėra tame archyvo lobyne: maži vaikai, tėvai ir senoliai, vestuvės, laidotuvės, skurdi buitis, švenčių šypsenos. Be galo iškalbingi ir charakteringi Augūno nuotraukose žmonių veidai. Jie tarsi ir pasakoja apie to laiko tikrąją Lietuvą. Žmogaus psichologinis portretas ir jo gyvenimą iliustruojantys siužetai autoriui ir yra svarbiausia, įdomiausia, vertingiausia…

Kai kurios nuotraukos, kaip pvz. ši, pavadinta „Langas“, pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Ji daugeliui dalyvavusių parodos atidaryme paliko didelį įspūdį – toks daugiaprasmis tas baltais marškinėliais vilkinčio ir taip nuoširdžiai besišypsančio berniuko vaizdas seno namo lange…

Paroda veiks iki rugsėjo 29 d.

J. Baltakio nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje