Skip to content

Istorijos kriminalai. Kaip Mielagėnų vyrai Kančiogine „pramogavo“

MI informacija

Kiekvienas laikraštis mirga kriminalinėmis naujienomis. Tai kažką apvogė, nuvarė automobilį, sumušė ar dar blogiau – kažką nužudė. O kaip gi buvo „šioje mūsų gyvenimo srityje“, pavyzdžiui, prieš ketvertą ar penketą šimtų metų? Žinoma, tais laikais nebuvo automobilių ir mobiliųjų telefonų, bet kai skaitai Lietuvos Metrikos teismų knygas, atrodo, kad dabar žmonės tiesiog tęsia anų laikų „tradicijas“. O anų laikų dvarų apiplėšimai kartais, atrodo, buvo kaip pramoga. Šįkart tik apie įvykius, užrašytus Lietuvos Metrikos 10-ojoje teismų knygoje. Šie įvykiai svarbūs tuo, kad  sužinome, kada išlikusiuose dokumentiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Mielagėnų dvaras ir jo savininkas.

Šios teismų knygos rankraštis yra saugomas Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje, o štai jos kopija (buvo perrašyta XVIII a. antroje pusėje) – Varšuvoje, Vyriausiajame senųjų aktų archyve. Teisminį atvejį, apie kurį kalbėsime, nagrinėjo Ponų tarybos teismas. Be teismui vadovaujančio Vitebsko vaivados Motiejaus Vaitiekaičio Jonaičio (Kločkos), ponų teisme dalyvaudavo kunigaikštis Jonas Andrejevičius Polubenskas, valdovo virtuvininkas Jonas Narbutas, dvaro iždininkas Jonas Andrevičiaus Soltanas, Gardino horodničius (pilininkas) kunigaikštis Simonas Bogdanovičiaus Odincovas ir valdovo maršalka Jonas Steckavičius.

1541-03-05 d. ponų teisme (220 byla) buvo sprendžiama pono Chršonovičiaus, Dysnos dvaro vietininko Dešuko byla su ponia Joniene Mostvilaviečiene (kitur Montvilienė) dėl teistumo su Mielagėnų tijūnu nevykdymo. Pateikiami kai kurie duomenys šio teisminio nagrinėjimo metu. 

Kančiogine Mielagėnų dvaro dvarininikės Jonienės  Montvilienės  (Jono Montvilos žmona) tijūnas  Narušėlis su Mielagėnų dvaro valdiniais Tevga Teškovičiumi, Bernotu, Naruška, taip pat tijūnas Kibildis ir jo bernas Janka, užpuolė ir sumušė Jono Chršonovičiaus Dysnos dvaro tijūną Dešuką Petrelį, atėmė arklį ir balną. Muštynių metu dingo ir 5 kapos grašių. Teismo sprendimas paprastas: skaičiuojant nuo šeštadienio, ponia Jonienė Montvilienė turi duoti nurodymą savo žmonėms šį sprendimą vykdyti ir jis turi būti įvykdytas per keturias savaites.

Ši istorija prasidėjo dar iki 1540 metų, kai Jonas Bagdonavičius sudarė sutartį su Dysnos dvaro savininku Jonu Chršonovičiumi dėl  2 žmonių užstatymo. Vėlionis  J. Bagdonavičius paėmė į skolą pinigus, o užstatė dvi valstiečių sodybas (1540-11-03 d., byla Nr. 33). Matyt jau po vyro mirties  Ona Petraškaitė Bagdonavičienė, nepripažindama vyro skolos, šiuos valstiečius su jų ūkiais susigražino (10-toji teismų knyga, 68-oji. 100-toji, 122-oji ir 209-oji bylos). 122-joje byloje įrašyti valstiečių vardai ir tėvavardžiai. Tai Jurgelis Pocevičius (Pociaus sūnus) ir Radvila Vezgailavičius (Vezgailos sūnus).  Per tuos kelis mėnesius Ona Bagdonavičienė ištekėjo už Jono Montvilos. Matyt O. Montvilienei nusibodo nuolatinai teismai ir ji nusprendė nesukalbamą Dysnos dvaro vietininką ir  tijūną Petrelį Dešuką pamokinti. Mielagėnų dvaro vyrai jį sumušė ir apiplėšė. O  tai, kad Mielagėnų dvaras priklauso Onai Montvilienei, įrašyta tik paskutinėje, 220-toje byloje.

Vėliau Ona Montvilienė dvarą padalino tarp palikuonių. Kaip liudija 1612 m. birželio 4 d. LVT aktai (1612 m. Nr. 175), trečdalį Mielagėnų dvaro Jonienė Montvilienė užrašė anūkui, Ašmenos paseniūniui Andriui Belikovičiui. Kitas 2 dalis padalinto Mielagėnų dvaro Andrius Belikovičius   nupirko iš jų savininkų ir  Mielagėnų dvaras tapo Ceikinių dvaro palivarku.

Apie tolimesnę Mielagėnų  dvaro istoriją – jau išsamioje Mielagėnų dvaro istorijoje.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje