Dar Palūšės kermošiuje daugelį sudomino ekologiški arbūzai iš Pagavės, Antano Šakalio šiltnamio. Vėliau vienas arbūzas pateko ir ant bendro suneštinio bendruomenės stalo. Kas ragavo – sultis per pirštus varvino, lūpomis čepsėjo ir gyrė, kad skanu, kaip du medu. Šiai daržovei subręsti Lietuvoje dažnai pritrūksta šiltos vasaros: per menka šiluma ir mažai saulės. Ši vasara buvo išskirtinė – užteko visko, tad ir arbūzai, tarsi pietų kraštuose, derėjo ir sirpo kaip ant mielių.

Arbūzai, kaip ir bemaž viskas, kas auga Dangiros ir Antano Šakalių sodyboje, daugiau yra šeimininkės rūpestis.

„Dar pernai anksti pavasarį „Maximoje“ pirkau įvairių sėklų. Nusipirkau ir arbūzų sėklų. Pasodinau kambaryje vazonėliuose, o vėliau, sušilus orams, pernešiau į šiltnamį. Pirkinys pasiteisino, nes arbūzai užderėjo ir prisirpo. Iš viso jų buvo vienuolika. Šiemet vėl pasėjome. Ir arbūzų, kaip kamuolių, užaugo daugiau nei trisdešimt. Ant vieno stiebo (virkščios) užsimezga 1–3 vaisiai. Kadangi stiebai kopia į viršų, tad užsimezgusius ir iki obuolio dydžio paaugusius arbūziukus Antanas įdeda į tinklelius, kuriuos pakabina šiltnamio palubėje. Taip arbūzai ir užauga tinklelyje. Antraip jų stiebai neišlaikytų, nes vidutiniškai vaisiai užauga iki 3 kg svorio“, – pasakoja ponia Dangira.

„Arbūzai – nekaprizinga kultūra. Mėgsta šilumą ir vandenį. Jeigu to užtenka, jie auga be didesnės priežiūros“, – žmoną papildo Antanas.

Šiųmečio arbūzų derliaus užtenka ir sau, ir svečiams pavaišinti. Skonis puikus, atrodo, net skanesnis, saldesnis, nei pirktų parduotuvėje (žinoma, čia skonio reikalas, dėl kurio, kaip žinia, niekas nesiginčija).

Šakalių sodyboje šiemet „kūpa“ ir kitas derlius. Dydžiu sulig Puntuko akmeniu voliojasi darže moliūgai, užderėjo baklažanai, paprikos, pomidorai, cukinijos. Pastarosios daržovės stebina spalvų gama. Mat yra hibridinių cukinijų, kurių vienas šonas ryškiai geltonas, o antras – žalias. Sodybos šeimininkai augina ir savus… baravykus.

„Sodybos teritorija apsodinta tankia eglaičių tvora. Kasmet sugrįžę iš grybavimo ir išvalę grybus, jų likučius, ypač sporas, pamerkiame į vandenį, kurį vėliau išpilame po eglaitėmis. Taip susiformavo grybiena, kuri šiemet net pačių mūsų nuostabai virto baravykų derliumi. Pirmoje vadoje jų išrovėme 34, dabar dygsta antra vada“, – pasakojo A. Šakalis.