Žmogaus teisių organizacija Human Rights Watch apkaltino Kijevą karo nusikaltimais, esą, nuo jų karių kulkų žūna civiliai. Po to tuo pačiu apkaltino ir Ukrainos savanorius. Maskva tai su malonumu kartojo savaitę.

Human Rights Watch karo nusikaltimais kaltino ir Izraelį. Tik toks nedidelis niuansas: Izraelis civilių gyventojų žudymais buvo apkaltintas praėjus trims savaitėms nuo žudikiškų Izraelio atakų, tik po to, kai nuo Izraelio artilerijos ir raketų Gazos ruože jau buvo žuvę keli šimtai žmonių.

Ukrainos atveju ši organizacija tiek nelaukė. Ir dar galima prisiminti, kad Izraelis šiais nusikaltimais kaltinamas nuolat, nuo pat Gazos ruožo okupacijos pradžios.

Šiaip jau Izraelio veiksmai Gazos ruože ir Kijevo veiksmai Ukrainos rytuose yra nepalyginami. Izraelis bando nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą. Mūsų žiniasklaidoje nuolat kartojama Izraelio pamėgta frazė (už tokį papūgiškumą Lietuva užsitarnavo Izraelio pagarbą – abejotina šlovė), kad jis tik kovoja su jo nemylinčiais palestiniečiais, kad tai esanti tik savigyna.

O kaip Lietuvai nepatinka Kremliaus žodžiai, kai šis teigia, kad pokario partizanai buvo banditai, kovoję prieš teisėtą valdžią? Tačiau jeigu okupuotos Lietuvos gyventojai turėjo teisę priešintis okupantams, kodėl Izraelio okupuotų teritorijų gyventojai negali priešintis?

Juk tai yra savigyna, kurią pripažįsta ir Jungtinių Tautų Chartija. Jos septinto skyriaus 51-ajame straipsnyje sakoma: „Jokia šios Chartijos nuostata neriboja prigimtinės teisės imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, jei įvykdomas Jungtinių Tautų narės ginkluotas užpuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima būtinų priemonių tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti“.

Viskas būtų gražu, jeigu Saugumo Taryba imtųsi kokių nors priemonių agresoriui, šiuo atveju – Izraeliui pažaboti. Bet visus panašius mėginimus vetuoja JAV. O visus mėginimus stabdyti agresorių Ukrainoje, tai yra, Rusiją, vetuoja Rusija. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šiais atvejais yra bedantė, tuščia vieta. Kai kam tai labai patinka, visų pirma abiem minėtoms valstybėms. O vos prieš savaitę Maskva džiaugėsi, kad nėra mechanizmo, kuriuo pasinaudojus, galima būtų pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, tai yra, atimti iš jos veto teisę.

Jeigu JT Saugumo Taryba nieko negali, tai gal žmogaus teisių organizacijos ką nors galėtų nuveikti?

Minėta Human Rights Watch tik švelniai pabara okupantus izraeliečius. Kyla įtarimas, kad ne žmogaus teisės čia svarbu, o pinigai. Juk vienas didžiausių šios organizacijos rėmėjų (per 10 metų – 100 milijonų dolerių) yra milijardierius Sorošas. Argi galima kąsti ranką, kuri maitina?

Dar viena žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International yra finansuojama „narių ir palaikančių aukomis“. Ką gina ši organizacija? Visų pirma – nusikaltėlius. Neteko girdėti, kad ši organizacija būtų susirūpinusi kokio nors plėšiko auka, likusia be santaupų ir, sakykim, neišgalinčia nusipirkti žiemai malkų, Užtat ji visada užjaus tą plėšiką, šąlantį Lukiškėse, ir pareikalaus, kad jam į kamerą būtų pristatytas elektrinis šildytuvas.

Už papildomai sunaudotą elektros energiją sumoka mokesčių mokėtojai, taigi, plėšiko aukos, nes žmogaus teisių gynimo organizacijos mano, kad versti kalinius dirbti būtų neteisinga. Įsivaizduojate, koks kiltų triukšmas, jeigu banditas būtų pasiųstas į mišką savo aukai malkų parūpinti?

Gal ne veltui kalbama, kad tokias organizacijas reikėtų vadinti „Banditų amnestija“, kad jos išsilaiko iš banditų aukojamų pinigų, todėl ir rūpinasi ne aukų, o budelių teisėmis. Viską lemia pinigai. Na, ką gina brangiausi advokatai? Aukas ar banditus? Ką gina galingiausios banditų teisių organizacijos?